Konferencija „Ateities švietimas šiandien: TB Lietuvoje“

Direktorės pavaduotoja ugdymui Gitana

2025 m. lapkričio 24 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje vyko Lietuvos tarptautinio bakalaureato pasaulio mokyklų asociacijos forumas „Ateities švietimas šiandien: TB Lietuvoje“, skirtas paminėti TB Diplomo programos įgyvendinimo 20-metį gimnazijoje. Renginys subūrė įvairių Lietuvos mokyklų, įgyvendinančių TB DP, MYP ir PYP programas, vadovus, koordinatorius, mokytojus. Šioje konferencijoje dalyvavo IB koordinatorė Lijana ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gitana.

Forumas prasidėjo Vaido Bacio pranešimu „Tarptautiškumas ir inovacijos švietime“. Jis, kaip vienas iš TB programos iniciatorių Šiauliuose, akcentavo, kokią naudą tarptautinio bakalaureato programos suteikia mokykloms: geresnę ugdymo kokybę, platesnį mokinių požiūrį į pasaulį ir stipresnes jų kompetencijas.

Tarptautinio bakalaureato atstovė Karin Fox apžvelgė ugdymo procesą mokyklose, siekdama parodyti, kas labiausiai veikia mokinių ir mokytojų gerovę. Ji pristatė įvairias mokyklose taikomas iniciatyvas, suskirstytas į devynias kategorijas, ir pakvietė dalyvius pamąstyti, kaip šios idėjos veikia bendruomenę. Remdamiesi pateiktomis įžvalgomis, dalyviai buvo skatinami pagalvoti, kurios iniciatyvos galėtų tikti jų pačių mokykloms, atsižvelgiant į turimus poreikius ir galimybes.

Po plenarinės sesijos dalyviai dirbo teminėse grupėse, kurių tikslas – dalintis gerąja patirtimi ir aptarti aktualius TB programų įgyvendinimo aspektus. Grupėse nagrinėtos šios temos:

• Gerovės stiprinimas TB ekosistemoje, remiantis naujausiais TB tyrimais.
• Teigiamos mokyklos kultūros kūrimas ir tėvų įsitraukimas.
• Veiksmingo mokymo(si) užtikrinimas, mokiniai kaip visą gyvenimą besimokantys asmenys, besimokančiojo profilis.
• ATL (Approaches to Learning) įgūdžių ugdymas.
• Akademinis sąžiningumas ir dirbtinio intelekto iššūkiai.
• Vertinimo ir namų darbų politikos formavimas TB mokyklose.

Diskusijose buvo kalbama apie praktinius sprendimus, metodinius iššūkius, politikos įgyvendinimo subtilybes ir skirtingų mokyklų patirtis. Dauguma jų gali tapti puikiu įkvėpimu toliau tobulinant TB programų įgyvendinimą.

Baigiantis forumui, dalyviai apibendrino visos dienos įžvalgas ir išskyrė svarbiausias kryptis. Šias mintis parsivežėme ir mes, planuojame jas panaudoti savo darželio veikloje, ieškodami naujų galimybių augti ir tobulėti.

Konferencija „Auginame čia, Lietuvoje”

Direktorė Ramunė

Žemės ūkio ministerijoje šiandien vyko konferencija „Auginame čia, Lietuvoje!“, kurioje dalyvavo direktorė Ramunė ir direktorės pavaduotoja ūkiui Brigidi bei sveikatai palankios mitybos puoselėtojai, gamintojai ir augintojai, ugdymo įstaigų atstovai iš visos Lietuvos.

Konferenciją atidarė LR žemės ūkio ministras Andrius Palionis, kuris įgarsino Žemės ūkio ministerijos tikslą – vartotojus turi pasiekti kokybiškas, saugus ir aplinkai draugiškas maistas. Ministras įvardijo, kad sveikatai palankios mitybos įpročius turi formuoti tėvai ir pasidžiaugė, jog ugdymo įstaigos aktyviai dalyvauja Vaisių ir daržovių bei pieno ir jo produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje, supažindina vaikus su žemės ūkiu, kaip tie produktai atsiranda ir vaikų maitinimui perka bei gamina ne mažiau kaip 50 proc. ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų (NKP) produktų.

Doc. dr. Artūras Sujeta remdamasis pasauliniais moksliniais tyrimais, argumentavo, jog vaikai būtinai turėtų gerai išsimiegoti, judėti ir sveikai maitintis. Daug dėmesio skyrė sveikam maistui, kuris įtakoja vaikų centrinę nervų sistemą, imuninę sistemą, žarnyno ligų prevencijai: „Vaikai yra jautrus išorės veiksniams, todėl turime juos edukuoti, ką valgyti, iš ko maistą valgyti, kokį vandenį gerti“. Akcentavo, jog sukralozės (E955) ir angliavandenių vartojimas sutrikdo vaikų neuronų ir metabolinį jautrumą cukrui, kas įtakoja diabeto atsiradimui. Rekomendavo į vaikų mitybą įtraukti kuo daugiau skaidulinių medžiagų, kurios gerina virškinimą, žarnyno veiklą ir slopina cholerterolio rezorbciją. Doc. dr. Artūras Sujeta pabrėžė, jog šiuolaikinių vaikų mityba, gyvensena ir dirbtinio intelekto supergalios siejasi, tačiau suaugę turi vaikus edukuoti, mokyti kritinio mąstymo ir gebėjimo rinktis, o ne pasikliauti vien AI.

Savo įžvalgomis „Į gyvenimą viskas įskaičiuota“ dalijosi ir psichologė dr. Rosita Kanapeckaitė. Apibūdino, jog kokybiškas miegas, mityba ir fizinis pasirengimas ugdo psichologinį atsparumą. Psichologė dr. Rosita teigia, kad psichologinis atsparumas ugdomas nuo mažens, kad vaikas įgytų patirties įveikti gyvenimo sunkumus, gebėtų prisitaikyti prie pokyčių ir greitai atsigautų po krizių: „Vaikas, susidūręs su iššūkiais, mokosi su jais susitvarkyti, prisiimdamas atsakomybę už savo veiksmus, tai suteikia galimybes mokytis iš patirties, kas leis išlikti stipriam sudėtingose situacijose“. 

Konferencijoje pranešimą skaitė ŽŪK „Nemuno slėnio tradicijos“ direktorė Rūta Cimakauskienė ir Valdas Kavaliauskas apie gamintojų įtraukimą į maisto tiekimo sistemas, o tvaraus ūkininkavimo filosofija pasidalijo „Žaliasis ūkis“ šeimininkas Jokūbas Račkauskas.

IB mokymai mokytojams

TB koordinatorė Lijana

Darželio pedagogams Tarptautinis bakalaureatas (IB), tai kur kas daugiau nei mokymosi programa. Tai požiūris į ugdymą, kuriame svarbiausias yra vaikas, jo smalsumas, jausmai ir augimas kaip asmenybės.

Mokymų metu, tiek teoriškai, tiek praktiškai, per gyvus pavyzdžius dar kartą įsitikinome, kad IB PYP skatina natūralų vaikų norą tyrinėti pasaulį, klausti, atrasti ir džiaugtis mokymosi procesu. Šis ugdymo kelias padeda vaikams geriau suprasti save ir kitus, mokytis bendradarbiauti, bendrauti, atpažinti bei valdyti emocijas ir drąsiai spręsti iššūkius. Tai įgūdžiai, kurie tampa tvirtu pamatu ne tik vaikų, bet ir pedagogų augimui, kartu kuriant atvirą, atsakingą ir pasitikėjimu grįstą bendruomenę.

Tarptautinio bakalaureato mokytoja Cindy kvietė pažvelgti į vaiką su pasitikėjimu ir kantrybe, leisti jam drąsiai tyrinėti, priimti skirtingas nuomones ir suprasti, kad ne visada egzistuoja vienas teisingas atsakymas. Sujungiant įvairias žinias ir patirtis, mokymasis tampa prasmingas, vientisas ir artimas realiam gyvenimui. Ypač svarbu, kad vaikas šiame kelyje jaustų nuolatinį palaikymą. Kaip pabrėžė Cindy, mokytojui svarbu „duoti viskam laiko“, nes vaikai auga per patirtį, palaikymą ir bendradarbiavimą. Kiekvienas vaikas mokosi savu tempu, todėl mokytojo vaidmuo kurti saugią, lanksčią ir palaikančią aplinką, kurioje galima bandyti, klysti, mokytis vieniems iš kitų ir stiprėti.

Dviejų dienų, savaitgalio, bendra mokymosi kelionė tapo ne tik pažintimi su PYP ugdymo sistemos užkulisiais, bet ir įkvėpimu augti kartu. Tai kelias, kuriame svarbu pasitikėti savimi, noras mokytis ir gebėjimas įkvėpti mokytis kitus: vaikus, pedagogus ir visą bendruomenę.

Nenorintiems rėkimų – „Kai – Tada“ metodika

Psichologė Ernesta

Pakalbėkime apie tai, kaip su vaikais kalbėti, o ne ant jų rėkti. Tiksliau būtų pasakyti, ir vėl, dar kartą, pakalbėkime apie dar vieną iš šimto tūkstančių milijonų metodikų, kaip su vaikais kalbėti, kad susikalbėti ir nei vienam (nei suaugusiam, nei mažam) nepradėti rėkti.

Ką daryti jei namuose susidariusi tokia situacija kai rėkia vaikas, rėkia mama, rėkia tėtis, močiutė… Jau net nebeaišku kas pirmas ir kodėl pradėjo ir kam derėtų liautis. Kai gauname tokį klausimą, pirmiausia norisi atsakyti: „tiesiog nerėkite“. Bet lengva pasakyti, sunku padaryti. Bet kokiu atveju, visa širdimi tikime, kad situaciją gerinti turėtų tėvai, o ne vaikai. Jie suaugę, protingi, sąmoningi, geba išsikelti tikslą, numatyti veiksmų planą bei juo vadovautis ir t.t. ir t.t.

Jei atvirai, pasitaiko rėkimų visų namuose. Riktelėjai vieną kartą, kitą kartą vaikas tau atgal, tada vėl tu jam. Tu vaikui žodį, jis tau penkis atgal… Va taip ir prasideda. Viena tokia savaitė ir nebežinai ko griebtis, visi namiškiai suirzę vaikšto. Nieko čia tokio jie kartais pasitaiko riktelti, blogiau jei tai kartojasi ir kartojasi ir kartojasi. Panašiai kaip užkliūti už pvz. slenksčio, jei užkliūni kartą, kitą kartą žinai, kad jis ten ir peržengi, lygiai taip ir su vaiku, rikteli kartą, kitą kartą žinai, kad nieko gero iš to nebus (žiūrint į ilgalaikę, o ne to momento, perspektyvą), galvoji ir ieškai kitų būdų susitarti su vaiku.

Vienas iš tokių susitarimo būdų yra „Kai – Tada“ metodika. Sakoma, kad ji veikia nuo maždaug 2,5 m. iki …………………. amžinai 🙂

 Pavyzdžiui:
– Kai susitvarkysi žaislus, tada galėsi eiti žiūrėti filmukų.
– Kai išneši šiukšles, tada galėsi pabūti kieme su draugais.
– Kai apsirengsi, tada eisime į kiemą.
– Kai atiduosi draugui mašinėlę, tada galėsi eiti suptis.
– Kai pavalgysi normalaus maisto, tada galėsi mėgautis kakava su sausainiais.
– Kai palaistysi gėles, tada galėsi žaisti kompiuteriu.

Kaip ir visos metodikos, taip ir ši, veikia ne visais atvejais. Bet jei naudojama vietoje, laiku ir taisyklingai – duoda puikių rezultatų.

Lopšelio-darželio „Žvangutis“ ikimokyklinio ugdymo programa

Direktorės pavaduotoja ugdymui Gitana

Vilniaus lopšelio-darželio „Žvangutis“ ikimokyklinio ugdymo programa atspindi Ikimokyklinio ugdymo gairių (2023) ir Tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo programos – IB PYP (angl. International Baccalaureate Primary Years Programme) vientisumą. Šių dviejų krypčių dermė sudaro pagrindą kryptingam, kokybiškam ir nuosekliam 1,5–7 metų amžiaus vaikų ugdymui(si), užtikrinant ugdymo tęstinumą nuo ikimokyklinio ugdymo iki pradinio ugdymo.

Mokyklos kultūra ir ugdymo prioritetai grindžiami bendrais mokyklos ir bendruomenės lūkesčiais, apimančiais visus bendruomenės narius – vaikus, tėvus (globėjus), pedagogus, administraciją ir savivaldos atstovus. Šis bendrumas kuria susitarimais grįstą ugdymo aplinką, kurioje kiekvienas bendruomenės narys jaučiasi atsakingas už vaiko ugdymo(si) kokybę ir sėkmę. Darželio „Žvangutis“ programos kryptys formuojamos atliepiant realius bendruomenės poreikius ir lūkesčius, kartu išlaikant Ikimokyklinio ugdymo gairių (2023) ir tarptautinius IB PYP programos principus.

Darželio „Žvangutis“ programoje išskiriami pagrindiniai ugdymo(si) prioritetai, atspindintys mokyklos savitumą ir bendruomenės susitarimus: sveika gyvensena, socialinis ir kultūrinis gyvenimas, komunikacija, menai, gamtamokslinis ugdymas ir refleksija. Šios sritys sudaro vientisą ugdymo pagrindą, padedantį vaikui augti kaip visapusiškai besivystančiai asmenybei.

Berlyno žemės ikimokyklinis ugdymas

Direktorė Ramunė

Kelionė į  Berlyno žemę kartu su Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio skyriaus, švietimo aplinkos, EDU atstovais ir Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais buvo pilna atradimų, nuostabų ir susimąstymų. Kiekviena diena, Berlyno žemėje, skatino pažvelgti į kitą patirtį, ją lyginti, apibendrinti ir reflektuoti.

Didelę profesinę vertę turėjo pažintis su Berlyno ugdymo programa (BBP) ir BeKi veikla, kurią pristatė Andriana Noack, BeKi koordinacinio valdymo vadovė, kartu su Isabelle Norkeliunas-Kaeber, Sarah Bors ir prof. dr. Karin Garske. Susipažinimas su programa leido giliau suvokti, kad kiekvienas vaikas turi teisę į ugdymą nuo pat gimimo, o naujausia Berlyno švietimo programos versija jautriai apibrėžia pagrindines žinias, gebėjimus ir vertybes, kurios formuojasi per pirmuosius šešerius gyvenimo metus. Programa pateikiama kaip moksliškai pagrįsta ir praktiškai patikrinta orientyrų sistema, padedanti pedagogams planuoti ugdymą pagal vaiko raidos lygį, interesus ir individualias galimybes. Naujoji BBP versija apjungia daugiau nei dešimties metų patirtį, integruoja naujausias mokslines įžvalgas bei švietimo politikos pokyčius ir yra pripažinta tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Joje ypatingas dėmesys skiriamas vaikų smalsumo, bendradarbiavimo, sveikatos ir atsakomybės ugdymui, kryptingai orientuojantis į įtraukią ir tvarią ateitį.

Tvarus gamtamokslinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje: praktinės priemonės ir ugdymo kryptys

Mokytoja metodininkė Rasa

Ikimokyklinis amžius, tai nuostabus laikas, kai vaikai su ypatingu smalsumu ir atvirumu pažįsta pasaulį. Būtent dabar formuojasi jų santykis su gamta, todėl labai svarbu nuo mažens ugdyti pagarbą aplinkai, ekologinį sąmoningumą ir atsakingą elgesį. Tvarus gamtamokslinis ugdymas padeda vaikams ne tik suprasti gamtos reiškinius, bet ir auginti vertybes, kaip rūpestį, atsakomybę bei norą saugoti Žemę ateities kartoms.

Tarptautinio bakalaureato tema „Kaip dalinamės planeta“ kviečia vaikus tyrinėti, kaip žmonės naudoja pasaulio išteklius ir kaip visi kartu galime jais rūpintis. Per šią temą vaikai mokosi suprasti žmogaus poveikį gamtai, kalba apie teises ir atsakomybes, taip pat ieško būdų, kaip spręsti konfliktus ir gyventi darniai su aplinkiniais bei gamta. Ugdymas vyksta integruotai, apjungiant mokslą, kalbą ir socialines studijas, lavinant mąstymo, socialinius ir tyrinėjimo įgūdžius.

Tvarumo idėjos priešmokyklinėje grupėje

Mokytoja metodininkė Gertrūda

Tvarumas – tai mūsų bendra ateitis, atidumas mus supančiai aplinkai, ryšys su gamta ir dėkingumas už vienintelę Žemę, kurioje gyvename. Tai sąmoningas suvokimas, kokioje aplinkoje norime gyventi mes patys ir kokią Žemę paliksime savo vaikams. Darželyje tvarumo ugdymosi pradmenys prasideda nuo paprastų, kasdienių veiklų: mokomės rūšiuoti atliekas, kūryboje naudojame antrines žaliavas, taupome popierių, elektrą ir vandenį, puoselėjam aplinką.

XXXI nacionalinė mokslinė praktinė konferencija

Direktorės pavaduotoja ugdymui Gitana

Mūsų darželio komandos nariai direktorė Ramunė, pavaduotoja ugdymui Gitana, mokytoja Jolanta, balandžio 25-26 dienomis Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje dalyvavo XXXI-oji nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje-2025“. Šią konferencija jau 31 metus organizuoja mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“ vadovaujamas profesoriaus, habilituoto socialinių mokslų daktaro Vincento Lamanausko ir VŠĮ „Ekologinis švietimo centras“, savaitraštis „Žaliasis pasaulis“ bei partneriais. Šios konferencijos tikslas puoselėti gamtamokslinį ugdymą pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo, baigiant universiteto studentų praktikomis. Gamtamokslinėje konferencijoje susilieja mokslas, inovacijos, kultūra ir bendruomenės vertybės, kurių bendras siekis ugdyti ateities kartas.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų sekcijose buvo nagrinėjamos temos, susijusios su STEAM veiklų plėtojimu, kūrybiškumo ugdymu, vaikų ryšiu su gamta, projektiniu metodu bei tvarios edukacijos principais. Sekcijos metu buvo pristatyti ir mūsų darželio komandos pranešimai: „Gamtos pažinimas kasdieninėje vaiko veikloje“ bei „Tvaraus ugdymo aspektai ikimokyklinėje įstaigoje“, kuriuose atskleista kryptinga darželio veikla tvarumo ir gamtamokslinio ugdymo srityse.

Konferencijos dalyviai aktyviai įsitraukė į praktines sesijas ir kūrybines dirbtuves. Lietuvos ir užsienio šalių gamtamokslinio ugdymo profesionalai, praktiškai pateikė gamtamokslinio ugdymo aspektus, įžvalgas, pažangias inovacijas, dirbtinio intelekto integravimą mokyme, pabrėžiantis gamtotyrą, aplinkosaugą, tvarumą, tarpdisciplininį ugdymą, sisteminį ir kritinio mąstymą. Kultūrinė programa praturtino konferencijos turinį, stiprino prasmingą socialinę partnerystę bei skatino giliau nagrinėti gamtamokslines temas įvairiose švietimo bendruomenėse.

Tarptautinė konferencija „IB Day Lithuania“

Direktorė Ramunė

„If you want to go fast – go alone. If you want to go far – go together“ – African Proverb

2025 m. kovo 15 dieną Vilniaus lopšelio-darželio „Žvangutis“ komanda direktorė Ramunė, pavaduotoja ugdymui Gitana, IB koordinatorė Lijana, kartu su Lietuvos IB mokyklomis ir Vilniaus lopšeliais-darželiais „Genukių kalvė“, „Jurginėlis“, Vilkpėdės darželiu dalyvavo Tarptautinėje „IB Day Lithuania“ konferencijoje. Konferencijos metu buvo aptarti tarptautinio bakalaureato (IB) iššūkiai, lūkesčiai, inovacijos, pokyčiai.

Renginį atidarė IB regiono vadovė Uzma Shujjat, pabrėždama IB plėtros svarbą, po kurios sveikinimo kalbą sakė LR ŠMSM viceministrė Regina Valutytė, išskirdama IB įtaką Lietuvos švietimo sistemai. „Edu Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė aptarė IB programų reikšmę Lietuvoje bei papasakojo savo asmeninę patirtį studijuojant IB. Jean-Christophe Goris pristatė IB strateginę viziją. Cillian Morgan ir Megan Jones (ManageBac) pasidalijo įžvalgomis apie IB programų meistriškumą. Katrin Fox, IB vadovų tarybos narė, analizavo mokymosi patirties poveikį mokinių ugdymui. Antroje renginio dalyje vyko panelinė diskusija apie mokinių pasiruošimą ateičiai.

Šis renginys dar kartą patvirtino, kad IB mokyklų tinklas Lietuvoje – tai ne tik tarptautinio ugdymo kokybės ženklas, bet ir strateginis investicijų į švietimo ateitį žingsnis. IB bendruomenė turėjo unikalią galimybę išdiskutuoti rūpimus klausimus ir dalytis daugiametė patirtimi – IB koordinatorių, mokytojų, buvusių ir dabartinių studentų. Taipogi, tai buvo unikali erdvė dalytis patirtimi su Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio skyriaus specialiste Dovile Žukauskaite ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų kolegomis Sergejumi Neifachu, Lina Ročkaite Banaitiene, Inga Rožiene, Dainora Vaitkūnaitė Zakutauskiene, Laura Tamulevičė ir kitais.