Tarptautinio bakalaureato mokyklos Dubline

Direktorė Ramunė

“Įsivaizduokite pasaulinę mokyklų, pedagogų ir studentų bendruomenę, turinčią bendrą viziją ir misiją, kad įgalintų jaunus žmones, turinčius įgūdžių, vertybių ir žinių, sukurti geresnį ir ramesnį pasaulį. Tai yra tarptautinis bakalaureatas“ – Tarptautinė bakalaureato organizacija.

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos ir palaikymo dėka keturi Vilniaus miesto darželiai turėjo prasmingą galimybę vykti į Dubliną ir pasisemti profesinės patirties tarptautinio bakalaureato mokyklose. Vilniaus lopšelio-darželio direktorė Ramunė ir Tarptautinio bakalaureato (IB) koordinatorė Lijana su dideliu jauduliu ir susidomėjimu lankėsi Nord Anglia International School Dublin ir International School of Dublin, tai daugiau nei 20 metų patirtį turinčios mokyklos, kuriose galėjome iš arčiau susipažinti su tarptautinio ugdymo praktika ir pasisemti įkvėpimo tolimesniems darbams.

Nord Anglia International School Dublin (NAIS), tai privati tarptautinė mokykla Dubline, Airijoje, įkurta 2018 metais. Ji įsikūrusi dinamiškame Leopardstown rajone, pietinėje Dublino dalyje, šalia tarptautinių technologijų bendrovių, tokių kaip Microsoft ir kita. Ši aplinka natūraliai atspindi mokyklos tarptautiškumą, inovatyvumą ir atvirumą pasauliui. NAIS yra vienintelė Airijoje vadinamoji IB tęstinumo (continuum) mokykla, siūlanti Tarptautinio bakalaureato programas vaikams nuo 3 iki 18 metų – nuo ikimokyklinio ugdymo iki vidurinės mokyklos baigimo. Mokykla džiaugiasi puikiais mokinių pasiekimais pagal IB Diplomo programą, A lygio (A Levels) bei IGCSE programas. Absolventai tęsia studijas prestižiniuose pasaulio universitetuose, tarp jų – University of Oxford, University of Cambridge, University of Toronto, Trinity College Dublin ir kitose aukšto lygio mokslo institucijose.

IB koordinatorius Jack ir PYP vadovas Chrisas mokyklą apibūdina kaip „svajonių erdvę“, kurioje svarbiausia yra prasmingas ryšys ir tęstinumas. Kadangi daugelio šeimų gyvenimas susijęs su tarptautinėmis karjeromis, mokiniai neretai pereina iš vienos pasaulio IB mokyklos į kitą. Šiame kontekste ypatingai vertinamas bendradarbiavimas tarp IB mokyklų ir nuosekliai kuriamas mokinio mokymosi kelias. Jie įvardijo, kad mokykla kryptingai siekia ugdyti atsakingas, smalsias ir pasaulietiškai mąstančias asmenybes, derindama akademinį tvirtumą su individualizuotu požiūriu į kiekvieną mokinį. Čia ypatingas dėmesys skiriamas kritiniam mąstymui, globaliam sąmoningumui ir gebėjimui kurti teigiamą pokytį visuomenėje. NAIS siūlo aukšto lygio muzikos, dramos, kultūros ir sporto veiklas moderniose, specialiai įrengtose erdvėse. Mokykla bendradarbiauja su tokiomis tarptautinėmis institucijomis kaip Massachusetts Institute of Technology ir Juilliard School, siekdama praturtinti ugdymo patirtį inovatyviomis, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą skatinančiomis programomis.

IB koordinatorius ir PYP vadovas pristatė, jog šiuo metu mokykloje mokosi beveik 50 skirtingų tautybių vaikai, todėl čia natūraliai formuojasi tarpkultūrinis dialogas, pagarba ir globalus sąmoningumas. Tėvai aktyviai įtraukiami į ugdymo procesą, kuriant atvirą, palaikančią ir bendradarbiaujančią bendruomenę. Taipogi, įvardijo, kad mokykloje mokosi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Jiems skiriamas kryptingas ir profesionalus dėmesys: veikia AEN (Additional Educational Needs) specialistų komanda, užtikrinanti individualią pagalbą ir įtraukią aplinką.

IB koordinatorius Jack ir PYP vadovas Chrisas pristatė nuoseklų ir sistemingą IB PYP įgyvendinimo modelį, kuriame aiškiai struktūruotas ugdymo turinio planavimas, mokinių pasiekimų stebėsena, tėvų įtraukimas ir pagalbos vaikui sistema. Vienas svarbiausių akcentų yra refleksija. Ji integruojama į mokytojų planavimą, ugdymo procesą, mokinių stebėseną ir pasiekimų vertinimą. Komandinis darbas, atviri pokalbiai su tėvais ir prasmingus dialogus skatinantys klausimai padeda kurti gilų, pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą. Nuolat analizuojamos vaikų patirtys, sunkumai ir interesai, ypatingą dėmesį skiriant mokymosi gebėjimams (ATL): komunikavimui, gebėjimui klausytis ir išgirsti, bendradarbiauti bei reflektuoti. Šie gebėjimai sąmoningai ugdomi ir aiškiai įvardijami vaikams kaip svarbūs mokymosi tikslai, padedantys jiems augti savarankiškomis ir atsakingomis asmenybėmis.

Šioje mokykloje aiškiai jaučiamas tarptautiškumas, atvirumas ir sąmoningas pasirinkimas kurti savo ateitį „Create Your Future“.

International School of Dublin tai pirmoji Airijoje akredituota IB pasaulio pradinė mokykla, šią viziją įgyvendina kasdienėje veikloje. Jau 20 metų čia siūloma Pirminių metų programa (PYP) 3–12 metų vaikams. Mažoje ir jaukioje, bendradarbiavimu grįstoje aplinkoje ypatingas dėmesys skiriamas meilei mokytis. Vaikai auga saugioje, palaikančioje, dialogu ir pagarba grįstoje bendruomenėje. Kelis kartus per savaitę jie dalyvauja specializuotuose užsiėmimuose: scenos menų (muzika, šokis, drama), ispanų kalbos, anglų kalbos kaip papildomos (EAL), fizinio ugdymo. Kasdien stiprinami matematikos ir kalbos įgūdžiai, o mišrusis mokymasis, pasitelkiant virtualias priemones, padeda natūraliai ugdyti technologinius gebėjimus.

Klasėje, kurioje mokytoja Aleksandra ir padėjėja dirba su maždaug 20 vaikų, atsiskleidžia tikroji IB dvasia. Planuodama ugdymo procesą, mokytoja IB filosofiją perteikia kasdieninėje veikloje per tyrinėjimus, vaikų veiksenas, kurios skatina kritinį mąstymą, smalsumą, atsakomybes ir refleksijas. Nagrinėdami temą „Transportas“ (oras, vanduo, žemė; gelbėjimo, pramoginės, darbinės, keleivinės, sporto rūšys; transporto dalių sandara), vaikai laisvai diskutuoja, kantriai laukia savo eilės kalbėti – tai nuoseklaus kelių mėnesių darbo rezultatas. Į veiklas natūraliai integruojami matematikos, fizikos, geografijos, dailės ir kalbos elementai. Mokytoja tiki, kad vaikai geriausiai mokosi patirdami, todėl organizuoja išvykas, kviečia įvairių sričių specialistus, puoselėja vietinius ir globalius ryšius. Svarbiausia akcentą mokytoja pateikė, kad kiekvienas vaikas yra matomas kaip unikali asmenybė. Visa tai kuria ne tik akademiškai stiprią, bet ir šiltą, pagarbią bendruomenę, kurioje vaikai mokosi pažinti pasaulį ir vieni kitus, su smalsumu, atsakomybe ir džiaugsmu.

Dubline savo akimis pamatėme, kaip mokyklose auginami būsimi pasaulio lyderiai, per individualizuotą mokymąsi, novatoriškus metodus ir nuoširdų dėmesį kiekvienam vaikui. Čia itin vertinama aukšta kvalifikacija, nuolatinis mokytojų tobulėjimas ir mokymasis visą gyvenimą. Jaučiamas glaudus bendruomenės bendradarbiavimas, moderni infrastruktūra ir įkvepianti, saugi mokymosi aplinka.

Ši patirtis mus giliai įkvėpė ir sustiprino norą savo darželyje puoselėti tokią IB bendruomenę, kuri su empatija, pagarba ir atsakomybe lydi kiekvieną vaiką jo augimo kelyje. Bendruomenę, kurioje padedama atrasti asmenines stiprybes, auginamas pasitikėjimas savimi ir įkvepiama tapti kūrybingais, sąmoningais, smalsiais bei drąsiai ateities iššūkius pasitinkančiais žmonėmis.

Mažų vaikų informacinių technologijų naudojimas

Psichologė Ernesta

Rekomendacijos tėvams ir specialistams

Mažų, ikimokyklinio amžiaus, vaikų naudojimasis informacinėmis technologijomis ar elektroninių medijų prietaisais išaugo ir tokia tendencija stebima nepriklausomai nuo šeimos socioekonominio statuso. Ilgesnis mažų vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, pvz. trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų problemomis. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. R. Jusienės atlikus tyrimą apie pusantrų-penkerių metų amžiaus vaikų naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis ir sąsajas su vaikų sveikata bei raida, pateikia rekomendacijas specialistams ir tėvams.

Riboti vaikų buvimo prie ekranų laiką iki vienos valandos per dieną, ypač laisvadieniais:

• Reikšmingai didesnei fizinės sveikatos problemų bei elgesio ir emocijų sunkumų raiškai atsirasti svarbi 1-2 val. (ir ilgesnė) buvimo prie ekranų trukmė. Atitinkamai, didžiausią dėmesį reikia skirti vaikų buvimo prie IT prietaisų trukmės stebėsenai: saugus laikas 1,5-2 metų amžiaus vaikams yra 30 min, 3-5 metų vaikams – 1 val. per dieną. Ypač buvimo prie IT prietaisų laiką stebėti reikėtų laisvadieniais, kuomet dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų stipriai viršija rekomenduojamą naudojimosi IT prietaisais trukmę. 
• Prie ekranų leidžiamas laikas siejasi su mažesniais ikimokyklinio amžiaus (ypač jaunesnių nei 5 metų) vaikų smulkiosios ir stambiosios motorikos gebėjimais, todėl rekomenduojama riboti vaikų pasyviai prie ekranų leidžiamą laiką bei naudojimąsi IT prietaisais bei atitinkamai sudaryti sąlygas pakankamai užsiimti aktyvia fizine veikla ir žaisti trimatėje erdvėje. 
• Ikimokyklinio amžiaus (4-5 metų) vaikų, kurie daugiau laiko leidžia prie išmaniųjų telefonų (ir bendrai prie ekranų), mažesni vizualiniai motoriniai bei regimosios atminties gebėjimai. Šie gebėjimai reikšmingi mokyklinei sėkmei, todėl labai svarbu laikytis rekomenduojamos buvimo prie ekranų laiko trukmės, o taip pat sudaryti vaikams galimybę lavinti gebėjimus atliekant kitas veiklas: piešiant, konstruojant, lipdant, žaidžiant kamuoliu, ką ypatingai riboja naudojimasis išmaniais ir kitais ekranais.

Gamta, kur susipina mokslas

Mokytoja metodininkė Daiva ir mokytoja Kamilė

Vaikai pasaulį pažįsta per pojūčius, patirtį ir natūralų smalsumą. Gamta tampa viena svarbiausių erdvių, kurioje trejų metų vaikai ne tik žaidžia, bet ir pradeda suvokti pirmuosius mokslinius dėsningumus. Būtent čia, gamtoje – susipina mokslas, tyrinėjimas ir vaikiškas atradimo džiaugsmas. Tai pirmoji mūsų laboratorija!

Trejų metų vaikams mokslas nėra sudėtingos sąvokos ar formulės. Jiems mokslas prasideda nuo klausimų: kodėl lyja? kas čia? kodėl lapai krenta? kas gyvena po akmeniu? kodėl medžiai be lapų? Stebėdami aplinką, vaikai mokosi lyginti, tyrinėti ir pastebėti pokyčius. Paprasti kasdieniai reiškiniai: vanduo, smėlis, augalai, oras, visa tai tampa pirmąja vaikų laboratorija.

Ugdymo veiklose gamta įtraukiama per patirtis: vandens pylimą, lašinimą, liejimą (kiekio, svorio, priežasties–pasekmės suvokimas), smėlio ir žemių lietimą (tekstūrų ir formų pažinimas), augalų sodinimą ir laistymą (atsakomybės, laiko tėkmės suvokimas), metų laikų stebėjimą (pokyčių pastebėjimas).

Tokios veiklos padeda vaikams natūraliai formuoti pažintinius gebėjimus, lavina smulkiąją motoriką, kalbą bei stiprina emocinį ryšį su aplinka.

O koks yra pedagogo vaidmuo? Dirbant su vaikais pedagogo vaidmuo – ne pateikti atsakymus, o skatinti stebėti, klausti ir eksperimentuoti. Tokie paprasti klausimai kaip: „Kaip manai, kas nutiks, jei…?“, „Ką matai?“, „Kuo tai panašu, kuo skiriasi?“, padeda vaikams mąstyti, reikšti mintis ir jaustis atradėjais. Tyrinėdami gamtą, vaikai mokosi ja rūpintis ir ją saugoti. Šie pirmieji patyrimai formuoja atsakingą požiūrį į gamtą bei mus supantį pasaulį ir ugdo ekologinį sąmoningumą nuo pat mažens.

Taisyklės ir ribos

Psichologė Ernesta

Taisyklės ir ribos yra būtinos!

Vaikus supantis pasaulis yra labai platus. Kartais jiems sunku suprasti, kas vyksta. Jiems reikia daug išmokti, o tam kad išmoktų, reikalingas suaugusiųjų vadovavimas ir palaikymas. Kai vaikams aiškinate, kam jūs pritariate ir kam nepritariate, jie sužino, kas yra svarbu gyvenime. Kai nustatote aiškias taisykles ir ribas, vaikai žino, ko iš jų yra tikimasi. Tai leidžia vaikams jaustis saugiai ir užtikrintai.

Vaiko protestas

Daugeliui tėvų yra sunku taikyti taisykles ir ko nors neleisti vaikui dėl protesto. Pavyzdžiui, vaikai gali rodyti pyktį ar pradėti „kaulyti “ norimo dalyko. Vaikams reikalingos ribos, todėl nepasiduokite spaudimui, kurį kartais vaikai naudoja norėdami jus paveikti. Jei nusileisite, kitą kartą bus dar sunkiau priversti vaiką paklusti.

Kiekvienas vaikas yra skirtingas

Vienam vaikui reikia daugiau draudimų negu kitam. Tai priklauso nuo vaiko charakterio ir vaiko gyvenimo situacijos. Ribas ir taisykles nustato tėvai, atsižvelgdami į vaiko galimybes ir poreikius. Ketverių metų vaikas gali atsiminti taisykles, tačiau ne visuomet supranta kodėl kažkas yra neleidžiama. Dauguma šešerių metų ir vyresnių vaikų skiria teisingus dalykus nuo neteisingų, tad galite leisti vaikui dalyvauti nustatant taisykles. Taip jam (jai) bus lengviau taisyklių laikytis.

Kokios taisyklės yra geros?

„Pasaulis – biblioteka, o bibliotekoje – visas pasaulis“

Priešmokyklinės grupės mokytojos metodininkės Rasa ir Gertrūda

Šiuolaikiniame informacijos amžiuje pasaulis vis dažniau suvokiamas kaip milžiniška, beribė biblioteka. Kiekviena šalis, kultūra, žmogus ar istorinis įvykis tampa savotiška knyga, kurią galima skaityti, analizuoti ir interpretuoti. Ši metafora atskleidžia ne tik žinių gausą, bet ir žmogaus pastangas suprasti aplinkinį pasaulį per sukauptą patirtį.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasaulis yra biblioteka, tačiau galima teigti ir priešingai, bibliotekoje telpa visas pasaulis. Joje saugomi ne tik faktai ar dokumentai, bet ir skirtingų epochų žmonių gyvenimai, pasaulėžiūros, idėjos bei fantazijos. Biblioteka tampa erdve, kurioje susitinka praeitis, dabartis ir net numanoma ateitis.

Ši metafora pabrėžia žmonijos žinių tęstinumą. Nuo seniausių laikų žmonės siekė išsaugoti informaciją: iš pradžių žodžiu, vėliau raštu, o šiandien tai skaitmeniniu formatu. Kiekviena karta palieka savąjį pėdsaką, tarsi naują knygą bendroje žmonijos bibliotekoje, kurią skaitys ateities kartos.

Šiuolaikinės bibliotekos nebėra vien knygų saugyklos. Jos tapo gyvais kultūros ir informacijos centrais, jungiančiais literatūrą, mokslą, meną, technologijas ir žmonių patirtis. Čia pasaulis atsiveria ne per fizines keliones, o per žodį, vaizdą, garsą ir idėjas.

Augant informacijos kiekiui, bibliotekos vaidmuo šiandienos visuomenėje tampa ypač svarbus. Ji padeda atsirinkti patikimą informaciją, ugdo kritinį mąstymą ir suteikia galimybę mokytis visą gyvenimą. Todėl biblioteka yra ne tik žinių saugykla, bet ir svarbus orientyras žmogui, siekiančiam suprasti pasaulį ir savo vietą jame.

Mūsų įstaigoje knyga ir biblioteka yra natūrali kasdienio gyvenimo dalis. Kiekviena grupė turi savo mažą bibliotekėlę, jaukias knygų erdves galima rasti darželio koridoriuose, o lauko bibliotekėlės ypač traukia vaikus ir yra noriai lankomos. Šios erdvės ne tik kviečia skaityti, bet ir kuria bendruomeniškumo jausmą: biblioteka tampa vieta pokalbiams, bendriems susitikimams, renginiams, parodoms ir kūrybai. Čia susitinka skirtingos patirtys ir kartos, o tai praturtina visų žinių mainus.

Pilnas tekstas: „Pasaulis – biblioteka, o bibliotekoje – visas pasaulis“