Mažų vaikų informacinių technologijų naudojimas

Psichologė Ernesta

Rekomendacijos tėvams ir specialistams

Mažų, ikimokyklinio amžiaus, vaikų naudojimasis informacinėmis technologijomis ar elektroninių medijų prietaisais išaugo ir tokia tendencija stebima nepriklausomai nuo šeimos socioekonominio statuso. Ilgesnis mažų vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, pvz. trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų problemomis. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. R. Jusienės atlikus tyrimą apie pusantrų-penkerių metų amžiaus vaikų naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis ir sąsajas su vaikų sveikata bei raida, pateikia rekomendacijas specialistams ir tėvams.

Riboti vaikų buvimo prie ekranų laiką iki vienos valandos per dieną, ypač laisvadieniais:

• Reikšmingai didesnei fizinės sveikatos problemų bei elgesio ir emocijų sunkumų raiškai atsirasti svarbi 1-2 val. (ir ilgesnė) buvimo prie ekranų trukmė. Atitinkamai, didžiausią dėmesį reikia skirti vaikų buvimo prie IT prietaisų trukmės stebėsenai: saugus laikas 1,5-2 metų amžiaus vaikams yra 30 min, 3-5 metų vaikams – 1 val. per dieną. Ypač buvimo prie IT prietaisų laiką stebėti reikėtų laisvadieniais, kuomet dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų stipriai viršija rekomenduojamą naudojimosi IT prietaisais trukmę. 
• Prie ekranų leidžiamas laikas siejasi su mažesniais ikimokyklinio amžiaus (ypač jaunesnių nei 5 metų) vaikų smulkiosios ir stambiosios motorikos gebėjimais, todėl rekomenduojama riboti vaikų pasyviai prie ekranų leidžiamą laiką bei naudojimąsi IT prietaisais bei atitinkamai sudaryti sąlygas pakankamai užsiimti aktyvia fizine veikla ir žaisti trimatėje erdvėje. 
• Ikimokyklinio amžiaus (4-5 metų) vaikų, kurie daugiau laiko leidžia prie išmaniųjų telefonų (ir bendrai prie ekranų), mažesni vizualiniai motoriniai bei regimosios atminties gebėjimai. Šie gebėjimai reikšmingi mokyklinei sėkmei, todėl labai svarbu laikytis rekomenduojamos buvimo prie ekranų laiko trukmės, o taip pat sudaryti vaikams galimybę lavinti gebėjimus atliekant kitas veiklas: piešiant, konstruojant, lipdant, žaidžiant kamuoliu, ką ypatingai riboja naudojimasis išmaniais ir kitais ekranais.

Gamta, kur susipina mokslas

Mokytoja metodininkė Daiva ir mokytoja Kamilė

Vaikai pasaulį pažįsta per pojūčius, patirtį ir natūralų smalsumą. Gamta tampa viena svarbiausių erdvių, kurioje trejų metų vaikai ne tik žaidžia, bet ir pradeda suvokti pirmuosius mokslinius dėsningumus. Būtent čia, gamtoje – susipina mokslas, tyrinėjimas ir vaikiškas atradimo džiaugsmas. Tai pirmoji mūsų laboratorija!

Trejų metų vaikams mokslas nėra sudėtingos sąvokos ar formulės. Jiems mokslas prasideda nuo klausimų: kodėl lyja? kas čia? kodėl lapai krenta? kas gyvena po akmeniu? kodėl medžiai be lapų? Stebėdami aplinką, vaikai mokosi lyginti, tyrinėti ir pastebėti pokyčius. Paprasti kasdieniai reiškiniai: vanduo, smėlis, augalai, oras, visa tai tampa pirmąja vaikų laboratorija.

Ugdymo veiklose gamta įtraukiama per patirtis: vandens pylimą, lašinimą, liejimą (kiekio, svorio, priežasties–pasekmės suvokimas), smėlio ir žemių lietimą (tekstūrų ir formų pažinimas), augalų sodinimą ir laistymą (atsakomybės, laiko tėkmės suvokimas), metų laikų stebėjimą (pokyčių pastebėjimas).

Tokios veiklos padeda vaikams natūraliai formuoti pažintinius gebėjimus, lavina smulkiąją motoriką, kalbą bei stiprina emocinį ryšį su aplinka.

O koks yra pedagogo vaidmuo? Dirbant su vaikais pedagogo vaidmuo – ne pateikti atsakymus, o skatinti stebėti, klausti ir eksperimentuoti. Tokie paprasti klausimai kaip: „Kaip manai, kas nutiks, jei…?“, „Ką matai?“, „Kuo tai panašu, kuo skiriasi?“, padeda vaikams mąstyti, reikšti mintis ir jaustis atradėjais. Tyrinėdami gamtą, vaikai mokosi ja rūpintis ir ją saugoti. Šie pirmieji patyrimai formuoja atsakingą požiūrį į gamtą bei mus supantį pasaulį ir ugdo ekologinį sąmoningumą nuo pat mažens.

Taisyklės ir ribos

Psichologė Ernesta

Taisyklės ir ribos yra būtinos!

Vaikus supantis pasaulis yra labai platus. Kartais jiems sunku suprasti, kas vyksta. Jiems reikia daug išmokti, o tam kad išmoktų, reikalingas suaugusiųjų vadovavimas ir palaikymas. Kai vaikams aiškinate, kam jūs pritariate ir kam nepritariate, jie sužino, kas yra svarbu gyvenime. Kai nustatote aiškias taisykles ir ribas, vaikai žino, ko iš jų yra tikimasi. Tai leidžia vaikams jaustis saugiai ir užtikrintai.

Vaiko protestas

Daugeliui tėvų yra sunku taikyti taisykles ir ko nors neleisti vaikui dėl protesto. Pavyzdžiui, vaikai gali rodyti pyktį ar pradėti „kaulyti “ norimo dalyko. Vaikams reikalingos ribos, todėl nepasiduokite spaudimui, kurį kartais vaikai naudoja norėdami jus paveikti. Jei nusileisite, kitą kartą bus dar sunkiau priversti vaiką paklusti.

Kiekvienas vaikas yra skirtingas

Vienam vaikui reikia daugiau draudimų negu kitam. Tai priklauso nuo vaiko charakterio ir vaiko gyvenimo situacijos. Ribas ir taisykles nustato tėvai, atsižvelgdami į vaiko galimybes ir poreikius. Ketverių metų vaikas gali atsiminti taisykles, tačiau ne visuomet supranta kodėl kažkas yra neleidžiama. Dauguma šešerių metų ir vyresnių vaikų skiria teisingus dalykus nuo neteisingų, tad galite leisti vaikui dalyvauti nustatant taisykles. Taip jam (jai) bus lengviau taisyklių laikytis.

Kokios taisyklės yra geros?

„Pasaulis – biblioteka, o bibliotekoje – visas pasaulis“

Priešmokyklinės grupės mokytojos metodininkės Rasa ir Gertrūda

Šiuolaikiniame informacijos amžiuje pasaulis vis dažniau suvokiamas kaip milžiniška, beribė biblioteka. Kiekviena šalis, kultūra, žmogus ar istorinis įvykis tampa savotiška knyga, kurią galima skaityti, analizuoti ir interpretuoti. Ši metafora atskleidžia ne tik žinių gausą, bet ir žmogaus pastangas suprasti aplinkinį pasaulį per sukauptą patirtį.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasaulis yra biblioteka, tačiau galima teigti ir priešingai, bibliotekoje telpa visas pasaulis. Joje saugomi ne tik faktai ar dokumentai, bet ir skirtingų epochų žmonių gyvenimai, pasaulėžiūros, idėjos bei fantazijos. Biblioteka tampa erdve, kurioje susitinka praeitis, dabartis ir net numanoma ateitis.

Ši metafora pabrėžia žmonijos žinių tęstinumą. Nuo seniausių laikų žmonės siekė išsaugoti informaciją: iš pradžių žodžiu, vėliau raštu, o šiandien tai skaitmeniniu formatu. Kiekviena karta palieka savąjį pėdsaką, tarsi naują knygą bendroje žmonijos bibliotekoje, kurią skaitys ateities kartos.

Šiuolaikinės bibliotekos nebėra vien knygų saugyklos. Jos tapo gyvais kultūros ir informacijos centrais, jungiančiais literatūrą, mokslą, meną, technologijas ir žmonių patirtis. Čia pasaulis atsiveria ne per fizines keliones, o per žodį, vaizdą, garsą ir idėjas.

Augant informacijos kiekiui, bibliotekos vaidmuo šiandienos visuomenėje tampa ypač svarbus. Ji padeda atsirinkti patikimą informaciją, ugdo kritinį mąstymą ir suteikia galimybę mokytis visą gyvenimą. Todėl biblioteka yra ne tik žinių saugykla, bet ir svarbus orientyras žmogui, siekiančiam suprasti pasaulį ir savo vietą jame.

Mūsų įstaigoje knyga ir biblioteka yra natūrali kasdienio gyvenimo dalis. Kiekviena grupė turi savo mažą bibliotekėlę, jaukias knygų erdves galima rasti darželio koridoriuose, o lauko bibliotekėlės ypač traukia vaikus ir yra noriai lankomos. Šios erdvės ne tik kviečia skaityti, bet ir kuria bendruomeniškumo jausmą: biblioteka tampa vieta pokalbiams, bendriems susitikimams, renginiams, parodoms ir kūrybai. Čia susitinka skirtingos patirtys ir kartos, o tai praturtina visų žinių mainus.

Pilnas tekstas: „Pasaulis – biblioteka, o bibliotekoje – visas pasaulis“

Pozityvus bendravimas

Socialinė pedagogė Ingrida

Bendravimas yra vienas svarbiausių tėvų ir vaikų santykių formavimo veiksnių. Tėvų bendravimo su vaiku pobūdis daro reikšmingą įtaką tarpusavio santykių kokybei bei vaiko asmenybės raidai. Per kasdienę komunikaciją vaikas formuoja suvokimą apie tėvų požiūrį į jį, savo vertę ir vietą šeimoje.

Pozityvus bendravimas laikomas esminiu pozityvios tėvystės komponentu. Abipusė, pagarbi ir palaikanti komunikacija prisideda prie vaiko savigarbos, pasitikėjimo savimi ir emocinio saugumo stiprinimo. Tėvų vartojami žodžiai ir jų raiškos forma yra reikšminga ugdomoji priemonė, padedanti vaikui internalizuoti teigiamą savęs vertinimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, patiriantys nuoseklų emocinį palaikymą ir girdintys teigiamus tėvų vertinimus, pasižymi aukštesne saviverte bei geresniais socialiniais gebėjimais.

Konferencija „Ateities švietimas šiandien: TB Lietuvoje“

Direktorės pavaduotoja ugdymui Gitana

2025 m. lapkričio 24 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje vyko Lietuvos tarptautinio bakalaureato pasaulio mokyklų asociacijos forumas „Ateities švietimas šiandien: TB Lietuvoje“, skirtas paminėti TB Diplomo programos įgyvendinimo 20-metį gimnazijoje. Renginys subūrė įvairių Lietuvos mokyklų, įgyvendinančių TB DP, MYP ir PYP programas, vadovus, koordinatorius, mokytojus. Šioje konferencijoje dalyvavo IB koordinatorė Lijana ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gitana.

Forumas prasidėjo Vaido Bacio pranešimu „Tarptautiškumas ir inovacijos švietime“. Jis, kaip vienas iš TB programos iniciatorių Šiauliuose, akcentavo, kokią naudą tarptautinio bakalaureato programos suteikia mokykloms: geresnę ugdymo kokybę, platesnį mokinių požiūrį į pasaulį ir stipresnes jų kompetencijas.

Tarptautinio bakalaureato atstovė Karin Fox apžvelgė ugdymo procesą mokyklose, siekdama parodyti, kas labiausiai veikia mokinių ir mokytojų gerovę. Ji pristatė įvairias mokyklose taikomas iniciatyvas, suskirstytas į devynias kategorijas, ir pakvietė dalyvius pamąstyti, kaip šios idėjos veikia bendruomenę. Remdamiesi pateiktomis įžvalgomis, dalyviai buvo skatinami pagalvoti, kurios iniciatyvos galėtų tikti jų pačių mokykloms, atsižvelgiant į turimus poreikius ir galimybes.

Po plenarinės sesijos dalyviai dirbo teminėse grupėse, kurių tikslas – dalintis gerąja patirtimi ir aptarti aktualius TB programų įgyvendinimo aspektus. Grupėse nagrinėtos šios temos:

• Gerovės stiprinimas TB ekosistemoje, remiantis naujausiais TB tyrimais.
• Teigiamos mokyklos kultūros kūrimas ir tėvų įsitraukimas.
• Veiksmingo mokymo(si) užtikrinimas, mokiniai kaip visą gyvenimą besimokantys asmenys, besimokančiojo profilis.
• ATL (Approaches to Learning) įgūdžių ugdymas.
• Akademinis sąžiningumas ir dirbtinio intelekto iššūkiai.
• Vertinimo ir namų darbų politikos formavimas TB mokyklose.

Diskusijose buvo kalbama apie praktinius sprendimus, metodinius iššūkius, politikos įgyvendinimo subtilybes ir skirtingų mokyklų patirtis. Dauguma jų gali tapti puikiu įkvėpimu toliau tobulinant TB programų įgyvendinimą.

Baigiantis forumui, dalyviai apibendrino visos dienos įžvalgas ir išskyrė svarbiausias kryptis. Šias mintis parsivežėme ir mes, planuojame jas panaudoti savo darželio veikloje, ieškodami naujų galimybių augti ir tobulėti.