Konferencija „Auginame čia, Lietuvoje”

Direktorė Ramunė

Žemės ūkio ministerijoje šiandien vyko konferencija „Auginame čia, Lietuvoje!“, kurioje dalyvavo direktorė Ramunė ir direktorės pavaduotoja ūkiui Brigidi bei sveikatai palankios mitybos puoselėtojai, gamintojai ir augintojai, ugdymo įstaigų atstovai iš visos Lietuvos.

Konferenciją atidarė LR žemės ūkio ministras Andrius Palionis, kuris įgarsino Žemės ūkio ministerijos tikslą – vartotojus turi pasiekti kokybiškas, saugus ir aplinkai draugiškas maistas. Ministras įvardijo, kad sveikatai palankios mitybos įpročius turi formuoti tėvai ir pasidžiaugė, jog ugdymo įstaigos aktyviai dalyvauja Vaisių ir daržovių bei pieno ir jo produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje, supažindina vaikus su žemės ūkiu, kaip tie produktai atsiranda ir vaikų maitinimui perka bei gamina ne mažiau kaip 50 proc. ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų (NKP) produktų.

Doc. dr. Artūras Sujeta remdamasis pasauliniais moksliniais tyrimais, argumentavo, jog vaikai būtinai turėtų gerai išsimiegoti, judėti ir sveikai maitintis. Daug dėmesio skyrė sveikam maistui, kuris įtakoja vaikų centrinę nervų sistemą, imuninę sistemą, žarnyno ligų prevencijai: „Vaikai yra jautrus išorės veiksniams, todėl turime juos edukuoti, ką valgyti, iš ko maistą valgyti, kokį vandenį gerti“. Akcentavo, jog sukralozės (E955) ir angliavandenių vartojimas sutrikdo vaikų neuronų ir metabolinį jautrumą cukrui, kas įtakoja diabeto atsiradimui. Rekomendavo į vaikų mitybą įtraukti kuo daugiau skaidulinių medžiagų, kurios gerina virškinimą, žarnyno veiklą ir slopina cholerterolio rezorbciją. Doc. dr. Artūras Sujeta pabrėžė, jog šiuolaikinių vaikų mityba, gyvensena ir dirbtinio intelekto supergalios siejasi, tačiau suaugę turi vaikus edukuoti, mokyti kritinio mąstymo ir gebėjimo rinktis, o ne pasikliauti vien AI.

Savo įžvalgomis „Į gyvenimą viskas įskaičiuota“ dalijosi ir psichologė dr. Rosita Kanapeckaitė. Apibūdino, jog kokybiškas miegas, mityba ir fizinis pasirengimas ugdo psichologinį atsparumą. Psichologė dr. Rosita teigia, kad psichologinis atsparumas ugdomas nuo mažens, kad vaikas įgytų patirties įveikti gyvenimo sunkumus, gebėtų prisitaikyti prie pokyčių ir greitai atsigautų po krizių: „Vaikas, susidūręs su iššūkiais, mokosi su jais susitvarkyti, prisiimdamas atsakomybę už savo veiksmus, tai suteikia galimybes mokytis iš patirties, kas leis išlikti stipriam sudėtingose situacijose“. 

Konferencijoje pranešimą skaitė ŽŪK „Nemuno slėnio tradicijos“ direktorė Rūta Cimakauskienė ir Valdas Kavaliauskas apie gamintojų įtraukimą į maisto tiekimo sistemas, o tvaraus ūkininkavimo filosofija pasidalijo „Žaliasis ūkis“ šeimininkas Jokūbas Račkauskas.

IB mokymai mokytojams

TB koordinatorė Lijana

Darželio pedagogams Tarptautinis bakalaureatas (IB), tai kur kas daugiau nei mokymosi programa. Tai požiūris į ugdymą, kuriame svarbiausias yra vaikas, jo smalsumas, jausmai ir augimas kaip asmenybės.

Mokymų metu, tiek teoriškai, tiek praktiškai, per gyvus pavyzdžius dar kartą įsitikinome, kad IB PYP skatina natūralų vaikų norą tyrinėti pasaulį, klausti, atrasti ir džiaugtis mokymosi procesu. Šis ugdymo kelias padeda vaikams geriau suprasti save ir kitus, mokytis bendradarbiauti, bendrauti, atpažinti bei valdyti emocijas ir drąsiai spręsti iššūkius. Tai įgūdžiai, kurie tampa tvirtu pamatu ne tik vaikų, bet ir pedagogų augimui, kartu kuriant atvirą, atsakingą ir pasitikėjimu grįstą bendruomenę.

Tarptautinio bakalaureato mokytoja Cindy kvietė pažvelgti į vaiką su pasitikėjimu ir kantrybe, leisti jam drąsiai tyrinėti, priimti skirtingas nuomones ir suprasti, kad ne visada egzistuoja vienas teisingas atsakymas. Sujungiant įvairias žinias ir patirtis, mokymasis tampa prasmingas, vientisas ir artimas realiam gyvenimui. Ypač svarbu, kad vaikas šiame kelyje jaustų nuolatinį palaikymą. Kaip pabrėžė Cindy, mokytojui svarbu „duoti viskam laiko“, nes vaikai auga per patirtį, palaikymą ir bendradarbiavimą. Kiekvienas vaikas mokosi savu tempu, todėl mokytojo vaidmuo kurti saugią, lanksčią ir palaikančią aplinką, kurioje galima bandyti, klysti, mokytis vieniems iš kitų ir stiprėti.

Dviejų dienų, savaitgalio, bendra mokymosi kelionė tapo ne tik pažintimi su PYP ugdymo sistemos užkulisiais, bet ir įkvėpimu augti kartu. Tai kelias, kuriame svarbu pasitikėti savimi, noras mokytis ir gebėjimas įkvėpti mokytis kitus: vaikus, pedagogus ir visą bendruomenę.

Nenorintiems rėkimų – „Kai – Tada“ metodika

Psichologė Ernesta

Pakalbėkime apie tai, kaip su vaikais kalbėti, o ne ant jų rėkti. Tiksliau būtų pasakyti, ir vėl, dar kartą, pakalbėkime apie dar vieną iš šimto tūkstančių milijonų metodikų, kaip su vaikais kalbėti, kad susikalbėti ir nei vienam (nei suaugusiam, nei mažam) nepradėti rėkti.

Ką daryti jei namuose susidariusi tokia situacija kai rėkia vaikas, rėkia mama, rėkia tėtis, močiutė… Jau net nebeaišku kas pirmas ir kodėl pradėjo ir kam derėtų liautis. Kai gauname tokį klausimą, pirmiausia norisi atsakyti: „tiesiog nerėkite“. Bet lengva pasakyti, sunku padaryti. Bet kokiu atveju, visa širdimi tikime, kad situaciją gerinti turėtų tėvai, o ne vaikai. Jie suaugę, protingi, sąmoningi, geba išsikelti tikslą, numatyti veiksmų planą bei juo vadovautis ir t.t. ir t.t.

Jei atvirai, pasitaiko rėkimų visų namuose. Riktelėjai vieną kartą, kitą kartą vaikas tau atgal, tada vėl tu jam. Tu vaikui žodį, jis tau penkis atgal… Va taip ir prasideda. Viena tokia savaitė ir nebežinai ko griebtis, visi namiškiai suirzę vaikšto. Nieko čia tokio jie kartais pasitaiko riktelti, blogiau jei tai kartojasi ir kartojasi ir kartojasi. Panašiai kaip užkliūti už pvz. slenksčio, jei užkliūni kartą, kitą kartą žinai, kad jis ten ir peržengi, lygiai taip ir su vaiku, rikteli kartą, kitą kartą žinai, kad nieko gero iš to nebus (žiūrint į ilgalaikę, o ne to momento, perspektyvą), galvoji ir ieškai kitų būdų susitarti su vaiku.

Vienas iš tokių susitarimo būdų yra „Kai – Tada“ metodika. Sakoma, kad ji veikia nuo maždaug 2,5 m. iki …………………. amžinai 🙂

 Pavyzdžiui:
– Kai susitvarkysi žaislus, tada galėsi eiti žiūrėti filmukų.
– Kai išneši šiukšles, tada galėsi pabūti kieme su draugais.
– Kai apsirengsi, tada eisime į kiemą.
– Kai atiduosi draugui mašinėlę, tada galėsi eiti suptis.
– Kai pavalgysi normalaus maisto, tada galėsi mėgautis kakava su sausainiais.
– Kai palaistysi gėles, tada galėsi žaisti kompiuteriu.

Kaip ir visos metodikos, taip ir ši, veikia ne visais atvejais. Bet jei naudojama vietoje, laiku ir taisyklingai – duoda puikių rezultatų.