Vaiko elgesio valdymas ir korekcija IB kontekste

Socialinė pedagogė Ingrida

Vaiko elgesys, tai jo reakcija į aplinką, poreikius ir santykius su kitais vaikais bei suaugusiais. Netinkamas elgesys gali turėti įvairias formas: skundimąsi, agresyvumą, erzinimą, melavimą, dėmesio reikalavimą ar tyčiojimąsi. Svarbu suprasti, kad dažnai šis elgesys išreiškia nepatenkintus poreikius.

IB (International Baccalaureate) kontekste vaiko elgesys yra glaudžiai susijęs su visuminio ugdymo (angl. whole child approach) principu, kuriame svarbus ne tik akademinis pasiekimas, bet ir socialinis, emocinis bei moralinis augimas. IB programose, ypač PYP (Primary Years Programme), elgesys vertinamas per mokinio profilio (IB Learner Profile) prizmę. Tokios savybės kaip rūpestingumas (caring), atvirumas (open-minded), principingumas (principled) ir gebėjimas reflektuoti (reflective) padeda vaikui suprasti savo veiksmų pasekmes ir kurti pozityvius santykius.

Netinkamas elgesys IB aplinkoje suvokiamas ne kaip baustinas reiškinys, o kaip mokymosi galimybė. Mokytojai skatinami taikyti atkuriamojo ugdymo (restorative practices) principus, padėti vaikui suprasti, kaip jo elgesys paveikė kitus, ir kartu ieškoti būdų, kaip situaciją ištaisyti. Kartu su IB ugdymu taikoma „Think Equal“ programa, stiprina siekį, ugdyti vaikų atsakomybę, empatiją ir socialinį sąmoningumą, tarpkultūrinį supratimą ir pagarbą.

1. Dažniausi netinkamo elgesio modeliai ir korekcijos strategijos:

1.1. Skundžiantys vaikai

• Elgesio priežastys: dažnai siekia dėmesio, nori jaustis galingesni ar teisi.
• Rekomenduojama strategija:
  • Išklausyti vaiką, bet mokyti savarankiškai spręsti problemas.
  • Demonstruoti, kaip galima spręsti konfliktus neskundžiant.
  • Praktiniai žaidimai, kuriuose vaikas mokosi atpažinti, kada verta kreiptis pagalbos, o kada – spręsti problemą pats.
  • Skatinti atrasti teigiamus dalykus apie kitus, o ne tik kritikuoti.

1.2. Agresyviai besielgiantys vaikai

• Elgesio priežastys: žemas savęs vertinimas, siekis gauti dėmesio ir galios.
• Rekomenduojama strategija:
  • Negalima ignoruoti agresijos, bet nereikia įsivelti į konfliktus.
  • Teikti teigiamą dėmesį už tinkamą elgesį.
  • Padėti atrasti veiklas, kuriose vaikas gali pasijusti lyderiu.
  • Aptarti netinkamo elgesio priežastis ir galimas alternatyvas privačiai, be kitų vaikų.

1.3. Vaikai, nuolat erzinantys kitus

• Elgesio priežastys: žemas savęs vertinimas, siekis dėmesio, patyčių modelio kartojimas.
• Rekomenduojama strategija:
  • Aiškiai parodyti, kad erzinimas kitiems nepriimtinas.
  • Mokyti vaikus, kaip reaguoti į erzinimą: nekreipti dėmesio, ieškoti kitų draugų, naudoti netikėtas reakcijas.
  • Skatinti atsakomybės prisiėmimą už savo veiksmus.
  • Teigiamas pastiprinimas už tinkamą elgesį.

1.4. Meluojantys vaikai

• Elgesio priežastys: siekimas patikti, išvengti bausmės, kompensuoti nepasitikėjimą savimi.
• Rekomenduojama strategija:
  • Ugdyti vertybę „tiesos sakymas“ žaidybiniais būdais.
  • Parodyti, kad melas turi pasekmių, o tiesa vertinama.
  • Leisti vaikui dalyvauti priimant sprendimus dėl pasekmių, susijusių su melu.
  • Išreikšti savo jausmus apie melą ir parodyti empatišką požiūrį.

1.5. Dėmesio reikalaujantys vaikai

• Elgesio priežastys: nepatenkintas dėmesio poreikis, žemas savęs vertinimas, nebrandumas.
• Rekomenduojama strategija:
  • Sutarti dėl konkretaus laiko, kai visas dėmesys skiriamas tik vaikui.
  • Nuosekliai laikytis susitarimų.
  • Skatinti vaiką už pastangas ir savarankiškumą.
  • Papildomas užtikrinimas apie jo svarbą, reikalingumą ir mylimumą.

1.6. Besityčiojantys vaikai

• Elgesio priežastys: patirtos patyčios, psichologinis ar fizinis smurtas, poreikis dominuoti.
• Rekomenduojama strategija:
  • Aiškiai parodyti, kad patyčios netoleruojamos.
  • Mokyti bendravimo įgūdžių, empatijos, pykčio valdymo žaidybinėmis formomis.
  • Įtraukti šeimą ir aplinką į patyčių prevencijos strategiją.
  • Skatinti atsakomybės prisiėmimą už savo veiksmus.

2. Natūralių ir loginių pasekmių taikymas

2.1. Natūralios pasekmės

• Apibrėžimas: įvyksta natūraliai, be suaugusiųjų įsikišimo.
• Pavyzdžiai: nevalgo → vaikas išalksta; neapsirengę drabužių → sušąla.
• Tikslas: vaikui leisti patirti veiksmų pasekmes ir išmokti atsakomybės.
• Svarbu: negalima taikyti ekstremaliose situacijose, keliančiose pavojų sveikatai ar gyvybei.

2.2. Loginės pasekmės

• Apibrėžimas: sąmoningai nustatomos suaugusiųjų, siekiant pamokyti ir skatinti bendradarbiavimą.
• Pavyzdys: vaikas nenori valytis dantų → negali gauti saldainių.
• Keturi loginių pasekmių principai:
  • Susijusios su elgesiu (Related)
  • Pagarbios vaiko atžvilgiu (Respectful)
  • Pagrįstos (Reasonable)
  • Iš anksto atskleistos (Revealed in Advance)
• Tikslas: nukreipti elgesį teigiama linkme, išvengti gėdos, bausmių ir moralizavimo.

Praktinės rekomendacijos:

• Stebėti vaiko elgesį ir atpažinti pasikartojančius netinkamo elgesio modelius.
• Nustatyti, kokių poreikių elgesys išreiškia (dėmesys, galia, baimė, nepasitikėjimas savimi).
• Taikyti nuoseklų teigiamą pastiprinimą už tinkamą elgesį.
• Įtraukti vaiką į problemų sprendimo procesą per žaidimus ar vaidmenis.
• Leisti vaikui patirti natūralias pasekmes, kur tai saugu.
• Loginės pasekmės turi būti aiškios, pagarbiomis formomis, pagrįstos ir iš anksto atskleistos.
• Negalima maišyti loginių pasekmių su bausmėmis ar grasinimais.
• Skatinti atsakomybės prisiėmimą už veiksmus ir parodyti empatiją.
• Bendradarbiauti su šeima ir kitais vaikų priežiūros specialistais, kad vaikas gautų nuoseklias žinutes apie elgesio normą.

IB konferencija „Tarptautinio bakalaureato įgalinimas: kelias į pokytį“

direktorės pavaduotoja ugdymui Gitana

Metinė mokytojų ir mokslininkų konferencija, skirta Tarptautinio bakalaureato (TB) idėjų sklaidai, šiemet tapo ne tik profesinių įžvalgų erdve, bet ir aiškiu ženklu, kad Lietuvoje bręsta stipri, reflektuojanti ir auganti ugdymo bendruomenė. Konferencijos metu atsiskleidė pagrindinė kryptis – įgalinimas: mokinio, mokytojo, bendruomenės.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė pabrėžė bendrystės svarbą ir džiaugėsi, kad prieš penkerius metus pradėtas kelias šiandien duoda apčiuopiamų rezultatų. Pasak jos, bendruomenė jau ne tik perima patirtis, bet ir turi kuo dalintis, geba reflektuoti savo augimą bei kelti prasmingus klausimus. Tai leidžia drąsiai svarstyti apie konferencijos plėtrą į nacionalinį IB PYP lygmenį.

Erudito licėjaus įkūrėjas doc. dr. Nerijus Pačėsa akcentavo, kad TB programos esmė – mokinio įgalinimas. Tai nėra lengvas kelias, tačiau jis leidžia auginti savarankiškus, kūrybiškus, atsakingus ir autentiškus žmones. Šiuolaikiniame sparčiai kintančiame pasaulyje nebeužtenka informacijos atkartojimo, būtina ugdyti gebėjimą mąstyti, kurti ir reflektuoti. Pasak jo, būtent TB suteikia tam reikalingą pagrindą.

Konferencijos pranešimai atskleidė įvairias įgalinimo dimensijas.

Mokytojo vaidmens kaita ir agentiškumas buvo nagrinėjami kaip esminiai šiuolaikinio ugdymo elementai (Marwa Eid). Pabrėžta, kad mokytojas nebėra vien žinių perteikėjas, jis tampa proceso kūrėju, moderatoriumi ir mokymosi partneriu.

Mokymosi proceso vizualizavimas pristatytas kaip veiksminga priemonė padedanti mokiniui suvokti mokymąsi kaip nuoseklią kelionę (Justė Žilionytė-Garrigan). Aiškiai matydamas tikslą, etapus ir ryšius tarp užduočių, mokinys tampa labiau įsitraukęs, prisiima atsakomybę ir geba reflektuoti savo pažangą. Ypač akcentuota mokinių klausimų svarba, jie tampa tyrinėjimo varomąja jėga ir leidžia mokymąsi paversti prasmingu procesu.

Personalizuotas ugdymas išryškėjo kaip viena didžiausių šiuolaikinio mokytojo iššūkių ir galimybių (Dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė). Pranešimuose akcentuota, kad tik suteikus mokiniui laisvę atsiranda atsakomybė, o kartu ir motyvacija. Mokytojui tenka sudėtinga užduotis rasti balansą tarp kontrolės ir pasitikėjimo, tačiau būtent ši pusiausvyra leidžia atsiskleisti tikrajam mokymuisi.

Mokytojo augimas įvardytas kaip prielaida ugdymo kokybei (Dr. Gediminas Čapkauskas, Giedrė Šliumpienė, Dr. Virginija Rupainienė). Pabrėžta, kad pokytis prasideda nuo paties pedagogo, jo gebėjimo reflektuoti, mokytis, bendradarbiauti ir rodyti pavyzdį. Mokytojas, kuris pats demonstruoja besimokančio žmogaus savybes, kuria saugią aplinką mokiniui augti.

Nuo šeimų įsitraukimo iki mokinių nagrinėjamas mokymosi bendruomenės kūrimas mokykloje (Giedrė Vilkaitė-Gursoy, Džaneta Valinskienė). Pranešėjos pabrėžė, kad mokymasis yra ne tik individualus procesas, bet visos bendruomenės įsitraukimas, kuriame agentiškumas tampa centrine ašimi. Jis stiprėja tuomet, kai mokykla, mokytojai ir šeimos veikia kaip vieninga, palaikanti sistema tarsi „trikojė kėdė“, kurioje kiekviena dalis yra būtina. Akcentuota, kad šeimų įsitraukimas kuria pasitikėjimą, o pasitikėjimas sudaro sąlygas didesniam mokinių ir mokytojų agentiškumui. Vietoj orientacijos vien į pažymius ar rezultatus, svarbu nuolat komunikuoti apie ugdymo procesą, kompetencijas ir vaiko augimą. Kai tėvai tampa aktyviais proceso dalyviais, o ne stebėtojais, jie geriau supranta mokymąsi ir jo prasmę. Pranešime taip pat pabrėžta, kad tyrinėjimu grįstas mokymasis tampa gilesnis, kai į jį įsitraukia ir šeimos, o mokymasis peržengia klasės ribas. Taip kuriama atvira, dialogu ir refleksija grįsta mokymosi bendruomenė, kurioje bendradarbiavimas, individuali pažanga ir sąmoningas augimas stiprina visų dalyvių agentiškumą.

Tėvų partnerystė pristatyta kaip esminis sėkmingo ugdymo elementas (Jurgita Steponaitienė). Pabrėžta, kad ryšys kuriamas palaipsniui, per laiką, bendras patirtis ir aiškius susitarimus. Tik esant pasitikėjimui atsiranda erdvė augti tiek vaikui, tiek mokytojui.

Stiprios bendruomenės kūrimas per tėvų įtraukimą buvo pristatytas dalijantis konkrečiomis strategijomis ir sėkmės istorijomis (Rūta Gudynienė, Daiva Jankauskienė). Pranešėjos pabrėžė, kad tėvai nėra tik informacijos gavėjai – jie yra aktyvūs ugdymo proceso partneriai, kartu su mokytojais ir mokiniais kuriantys mokyklos bendruomenę. Akcentuota, kad tėvų įsitraukimas gali būti įvairus: nuo dalyvavimo pamokose ir profesijų pristatymo iki bendrų veiklų, renginių ar neformalių susitikimų. Svarbią vietą užima ir interaktyvūs susirinkimai, kuriuose tėvai ne tik klausosi, bet ir patys įsitraukia, dalijasi patirtimis bei teikia grįžtamąjį ryšį. Kaip sėkminga praktika išskirti susitikimai po kiekvienos PYP temos, kurių metu mokiniai kartu su tėvais pristato savo mokymosi procesą ir rezultatus. Tokie momentai stiprina ryšį, skatina refleksiją ir kuria pasitikėjimu grįstą bendruomenę.

Konferencijoje taip pat aptartos tarpkultūrinio ugdymo galimybės (Glorija Kliokytė). Parodyta, kaip Pietų Korėjos sudėtingi ar kontraversiški kultūriniai reiškiniai gali tapti prasmingo mokymosi šaltiniu, jei jie analizuojami per tyrinėjimą, refleksiją ir kontekstą. Tai skatina mokinių atvirumą, kritinį mąstymą ir pagarbą skirtingoms kultūroms.

Ypatingas dėmesys skirtas tyrinėjimu grįstam mokymuisi, kuris TB kontekste suvokiamas ne kaip metodas, o kaip visą ugdymo procesą apibrėžianti filosofija (Eglė Žilinskienė, Justina Pečiulaitė). Pranešime akcentuota, kad įgalintas, tyrinėjimu grįstas mokymasis kuria vertę ne tik mokiniui, bet ir visai mokyklos bendruomenei. Mokymasis peržengia klasės ribas ir įgauna realaus gyvenimo formas, pavyzdžiui, įsitraukiant į socialines iniciatyvas ar bendruomenines veiklas.

Pabrėžta, kad tokio tipo mokymasis kuria saugią aplinką, kurioje mokiniai gali klysti, eksperimentuoti ir augti kaip asmenybės (Eglė Žilinskienė, Justina Pečiulaitė). Jie drąsiau priima iššūkius, ugdo atsakomybę už savo mokymąsi ir tampa aktyviais žinių kūrėjais. Vis dėlto, šis procesas kelia ir nemažai iššūkių: reikalingi papildomi resursai, sudėtinga planuoti nenuspėjamas veiklas, o vertinimas, orientuotas į procesą, reikalauja specifinių įrankių ir mokytojo kompetencijų. Nepaisant to, galimybės yra reikšmingos – mokiniai įgyja gilesnį supratimą, ugdomas jų kritinis mąstymas, stiprinamas bendruomeniškumas bei šiuolaikiniam pasauliui būtinos kompetencijos.

Svarbi konferencijos dalis buvo skirta ir požiūrio į žinias bei mokymąsi kaitai (Tomas Stasiukaitis). Pabrėžta, kad tradicinis ugdymas, orientuotas į taisyklių įsiminimą, šiandien tampa vis mažiau aktualus. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat kinta technologijos ir profesijos, svarbesnis tampa gebėjimas mokytis, adaptuotis ir kurti. Taisyklės gali keistis ar net išnykti, todėl esminė ugdymo kryptis – ne jų atkartojimas, o supratimas, kodėl ir kaip jos veikia. Mokymasis reikalauja pastangų, o klaidos tampa neišvengiama ir prasminga šio proceso dalimi.

Konferencijoje taip pat aptarta, kaip užtikrinti tyrinėjimu grįsto mokymosi kokybę neprarandant ugdymo turinio (Giedrė Vilbrantė). Pabrėžtas svarbus IB PYP koordinatoriaus vaidmuo, padedantis išlaikyti balansą tarp kūrybiško tyrinėjimo ir konceptualaus turinio gylio. Tyrimas atskleidė, kad sėkmingai integracijai būtini aiškūs planavimo principai, bendradarbiavimo kultūra, nuoseklus refleksijos procesas ir bendri kokybės kriterijai. Koordinatorius tampa jungiamąja grandimi, užtikrinančia, kad mokymasis būtų ne fragmentiškas, o nuoseklus ir prasmingas.

Dar viena reikšminga tema – mokinio tapatybės stiprinimas per kalbą (Agnė Bartkaitė). Pristatytas mokinio kalbinis portretas kaip įrankis, leidžiantis pažinti mokinio kalbinę ir kultūrinę patirtį, skatinti refleksiją bei stiprinti ryšį su savo tapatybe. Šis procesas ne tik padeda individualizuoti ugdymą, bet ir kuria atvirą, daugiakalbę ir pagarbią mokymosi aplinką.

Praktinės įžvalgos iš tarptautinės mokyklos patirties dar kartą patvirtino, kad tyrinėjimu grįstas mokymasis remiasi mokinių klausimais, patirtimi ir aktyviu įsitraukimu (Austėja Cikanavičiūtė). Mokytojo vaidmuo šiame procese – sudaryti sąlygas tyrinėti, skatinti diskusijas, palaikyti ir padėti reflektuoti. Mokymasis tampa dinamišku procesu, kuriame svarbiausia ne galutinis atsakymas, o pats pažinimo kelias.

Konferencijoje taip pat išryškėjo tarpdiscipliniškumo svarba (Doc. dr. Ernesta Molotokienė). Filosofija pristatyta kaip metodologinis įrankis, leidžiantis jungti skirtingas žinių sritis ir ugdyti konceptualų mąstymą. Analizuojant sąvokas, argumentuojant ir reflektuojant, mokiniai geba giliau suprasti pasaulį ir kurti prasminius ryšius tarp skirtingų disciplinų.

Galiausiai, ypatingas dėmesys skirtas klaidos sampratai (Prof. Aušra Rutkienė, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė). Klaida įvardyta ne kaip trukdis, o kaip vertinga mokymosi proceso dalis. Analizuojant klaidų pobūdį ir priežastis, mokiniai ugdo metakognityvinius gebėjimus, stiprina atsparumą ir mokosi prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Toks požiūris skatina augimo mąstyseną, kurioje svarbiausia ne rezultatas, o nuoseklus tobulėjimo procesas.

Apibendrinant, konferencija parodė, kad didžiausia vertė slypi ne pavieniuose metoduose, o nuoseklioje visos mokyklos ekosistemoje: kai mokytojas auga, mokinys įgalinamas, o bendruomenė veikia kaip partnerė. Į darželį parsivežėme idėjas ir praktinį iššūkį – ne „ką daryti“, o „kaip tai įgyvendinti nuosekliai ir sistemiškai“.

IB mokymosi metodai muzikinėje darželio veikloje

Meninio ugdymo mokytoja Gražina

Muzikinė veikla darželyje, tai kur kas daugiau nei dainavimas ar šokis. Tai erdvė, kurioje vaikas gali tyrinėti, kurti, jausti ir būti išgirstas. Remiantis IB PYP filosofija, muzika tampa natūralia mokymosi forma, grindžiama smalsumu, patirtimi ir vaiko iniciatyva. Čia svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats procesas: kaip vaikas atranda, kaip jis jaučiasi, ką išgyvena.

Vaikai iš prigimties yra tyrinėtojai, todėl muzikinėje veikloje jiems sudaromos galimybės patiems atrasti garsų pasaulį. Naudojami įvairūs instrumentai: tonuoti spalvoti varpeliai, metalofonai, ksilofonai, marakasai, kastanjetės, taip pat kasdieniai daiktai: šaukštai, dėžutės, plastikiniai indeliai. Vaikai eksperimentuoja, klauso, lygina, kelia klausimus: kuo skiriasi garsai? kodėl vieni skamba tyliai, o kiti garsiai? kaip galima pakeisti ritmą ar tempą? Taip natūraliai atsiskleidžia IB pagrindinės sąvokos: forma, funkcija ir ryšys.

Svarbi vieta skiriama vaiko balsui ir pasirinkimui. Vaikai kviečiami ne tik atlikti, bet ir kurti: sugalvoti savo ritmus, judesius, garsinius pasakojimų palydėjimus. Pavyzdžiui, klausantis istorijos apie lietų, jie patys sprendžia, kaip jį „įgarsinti“ spragsint pirštais, barbenant, šnabždant ar judant. Tokiose akimirkose vaikas patiria, kad jo idėjos yra vertingos, o kūryba tai saugi erdvė bandyti, klysti ir atrasti. Taip ugdomas pasitikėjimas savimi ir drąsa veikti.

Empatija ir bendrystė taip pat auga per muziką. Grojant kartu, šokant rateliuose ar porose, vaikai mokosi klausytis vieni kitų, derinti veiksmus, pastebėti kitą. Jie patiria, ką reiškia būti komandos dalimi: palaukti, įsiklausyti, prisitaikyti. Šokant poromis atsiranda pagarbus ryšys: akių kontaktas, rankos padavimas, dėmesys kitam. Tai svarbūs socialiniai gebėjimai, kurie ugdomi natūraliai, per džiugią patirtį.

Muzikinė veikla taip pat stiprina savireguliaciją. Vaikai mokosi susikaupti, išgirsti muzikos pradžią, laiku įsijungti, sustoti ar pakeisti judesį. Ritminiai žaidimai padeda lavinti savikontrolę, o judėjimas pagal muziką kūno suvokimą, koordinaciją ir pusiausvyrą. Grojant instrumentais lavinama smulkioji motorika, o šokant ir judant erdvėje jau stambioji.

Neatsiejama veiklos dalis yra refleksija. Vaikai skatinami pasidalinti savo patirtimi: kas patiko, ką atrado, kas buvo netikėta. Kartais tai būna žodžiai, kartais dar vienas garsas ar judesys. Svarbiausia, kad vaikas pradeda suvokti savo mokymosi kelią.

Tokioje aplinkoje atsiskleidžia ir IB besimokančiojo profilio bruožai: vaikai tampa smalsiais tyrinėtojais, drąsiai išreiškiančiais save, atvirais kitų idėjoms, gebančiais bendradarbiauti ir reflektuoti savo patirtį.

Muzikinė veikla darželyje, grindžiama IB PYP principais, yra jautrus, visapusiškas ugdymo procesas. Ji padeda vaikui ne tik pažinti muziką, bet ir save, kitus bei pasaulį, augti kaip kūrybiška, empatiška ir sąmoninga asmenybė.

Tarptautinio bakalaureato mokyklos Dubline

Direktorė Ramunė

“Įsivaizduokite pasaulinę mokyklų, pedagogų ir studentų bendruomenę, turinčią bendrą viziją ir misiją, kad įgalintų jaunus žmones, turinčius įgūdžių, vertybių ir žinių, sukurti geresnį ir ramesnį pasaulį. Tai yra tarptautinis bakalaureatas“ – Tarptautinė bakalaureato organizacija.

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos ir palaikymo dėka keturi Vilniaus miesto darželiai turėjo prasmingą galimybę vykti į Dubliną ir pasisemti profesinės patirties tarptautinio bakalaureato mokyklose. Vilniaus lopšelio-darželio direktorė Ramunė ir Tarptautinio bakalaureato (IB) koordinatorė Lijana su dideliu jauduliu ir susidomėjimu lankėsi Nord Anglia International School Dublin ir International School of Dublin, tai daugiau nei 20 metų patirtį turinčios mokyklos, kuriose galėjome iš arčiau susipažinti su tarptautinio ugdymo praktika ir pasisemti įkvėpimo tolimesniems darbams.

Nord Anglia International School Dublin (NAIS), tai privati tarptautinė mokykla Dubline, Airijoje, įkurta 2018 metais. Ji įsikūrusi dinamiškame Leopardstown rajone, pietinėje Dublino dalyje, šalia tarptautinių technologijų bendrovių, tokių kaip Microsoft ir kita. Ši aplinka natūraliai atspindi mokyklos tarptautiškumą, inovatyvumą ir atvirumą pasauliui. NAIS yra vienintelė Airijoje vadinamoji IB tęstinumo (continuum) mokykla, siūlanti Tarptautinio bakalaureato programas vaikams nuo 3 iki 18 metų – nuo ikimokyklinio ugdymo iki vidurinės mokyklos baigimo. Mokykla džiaugiasi puikiais mokinių pasiekimais pagal IB Diplomo programą, A lygio (A Levels) bei IGCSE programas. Absolventai tęsia studijas prestižiniuose pasaulio universitetuose, tarp jų – University of Oxford, University of Cambridge, University of Toronto, Trinity College Dublin ir kitose aukšto lygio mokslo institucijose.

IB koordinatorius Jack ir PYP vadovas Chrisas mokyklą apibūdina kaip „svajonių erdvę“, kurioje svarbiausia yra prasmingas ryšys ir tęstinumas. Kadangi daugelio šeimų gyvenimas susijęs su tarptautinėmis karjeromis, mokiniai neretai pereina iš vienos pasaulio IB mokyklos į kitą. Šiame kontekste ypatingai vertinamas bendradarbiavimas tarp IB mokyklų ir nuosekliai kuriamas mokinio mokymosi kelias. Jie įvardijo, kad mokykla kryptingai siekia ugdyti atsakingas, smalsias ir pasaulietiškai mąstančias asmenybes, derindama akademinį tvirtumą su individualizuotu požiūriu į kiekvieną mokinį. Čia ypatingas dėmesys skiriamas kritiniam mąstymui, globaliam sąmoningumui ir gebėjimui kurti teigiamą pokytį visuomenėje. NAIS siūlo aukšto lygio muzikos, dramos, kultūros ir sporto veiklas moderniose, specialiai įrengtose erdvėse. Mokykla bendradarbiauja su tokiomis tarptautinėmis institucijomis kaip Massachusetts Institute of Technology ir Juilliard School, siekdama praturtinti ugdymo patirtį inovatyviomis, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą skatinančiomis programomis.

IB koordinatorius ir PYP vadovas pristatė, jog šiuo metu mokykloje mokosi beveik 50 skirtingų tautybių vaikai, todėl čia natūraliai formuojasi tarpkultūrinis dialogas, pagarba ir globalus sąmoningumas. Tėvai aktyviai įtraukiami į ugdymo procesą, kuriant atvirą, palaikančią ir bendradarbiaujančią bendruomenę. Taipogi, įvardijo, kad mokykloje mokosi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Jiems skiriamas kryptingas ir profesionalus dėmesys: veikia AEN (Additional Educational Needs) specialistų komanda, užtikrinanti individualią pagalbą ir įtraukią aplinką.

IB koordinatorius Jack ir PYP vadovas Chrisas pristatė nuoseklų ir sistemingą IB PYP įgyvendinimo modelį, kuriame aiškiai struktūruotas ugdymo turinio planavimas, mokinių pasiekimų stebėsena, tėvų įtraukimas ir pagalbos vaikui sistema. Vienas svarbiausių akcentų yra refleksija. Ji integruojama į mokytojų planavimą, ugdymo procesą, mokinių stebėseną ir pasiekimų vertinimą. Komandinis darbas, atviri pokalbiai su tėvais ir prasmingus dialogus skatinantys klausimai padeda kurti gilų, pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą. Nuolat analizuojamos vaikų patirtys, sunkumai ir interesai, ypatingą dėmesį skiriant mokymosi gebėjimams (ATL): komunikavimui, gebėjimui klausytis ir išgirsti, bendradarbiauti bei reflektuoti. Šie gebėjimai sąmoningai ugdomi ir aiškiai įvardijami vaikams kaip svarbūs mokymosi tikslai, padedantys jiems augti savarankiškomis ir atsakingomis asmenybėmis.

Šioje mokykloje aiškiai jaučiamas tarptautiškumas, atvirumas ir sąmoningas pasirinkimas kurti savo ateitį „Create Your Future“.

International School of Dublin tai pirmoji Airijoje akredituota IB pasaulio pradinė mokykla, šią viziją įgyvendina kasdienėje veikloje. Jau 20 metų čia siūloma Pirminių metų programa (PYP) 3–12 metų vaikams. Mažoje ir jaukioje, bendradarbiavimu grįstoje aplinkoje ypatingas dėmesys skiriamas meilei mokytis. Vaikai auga saugioje, palaikančioje, dialogu ir pagarba grįstoje bendruomenėje. Kelis kartus per savaitę jie dalyvauja specializuotuose užsiėmimuose: scenos menų (muzika, šokis, drama), ispanų kalbos, anglų kalbos kaip papildomos (EAL), fizinio ugdymo. Kasdien stiprinami matematikos ir kalbos įgūdžiai, o mišrusis mokymasis, pasitelkiant virtualias priemones, padeda natūraliai ugdyti technologinius gebėjimus.

Klasėje, kurioje mokytoja Aleksandra ir padėjėja dirba su maždaug 20 vaikų, atsiskleidžia tikroji IB dvasia. Planuodama ugdymo procesą, mokytoja IB filosofiją perteikia kasdieninėje veikloje per tyrinėjimus, vaikų veiksenas, kurios skatina kritinį mąstymą, smalsumą, atsakomybes ir refleksijas. Nagrinėdami temą „Transportas“ (oras, vanduo, žemė; gelbėjimo, pramoginės, darbinės, keleivinės, sporto rūšys; transporto dalių sandara), vaikai laisvai diskutuoja, kantriai laukia savo eilės kalbėti – tai nuoseklaus kelių mėnesių darbo rezultatas. Į veiklas natūraliai integruojami matematikos, fizikos, geografijos, dailės ir kalbos elementai. Mokytoja tiki, kad vaikai geriausiai mokosi patirdami, todėl organizuoja išvykas, kviečia įvairių sričių specialistus, puoselėja vietinius ir globalius ryšius. Svarbiausia akcentą mokytoja pateikė, kad kiekvienas vaikas yra matomas kaip unikali asmenybė. Visa tai kuria ne tik akademiškai stiprią, bet ir šiltą, pagarbią bendruomenę, kurioje vaikai mokosi pažinti pasaulį ir vieni kitus, su smalsumu, atsakomybe ir džiaugsmu.

Dubline savo akimis pamatėme, kaip mokyklose auginami būsimi pasaulio lyderiai, per individualizuotą mokymąsi, novatoriškus metodus ir nuoširdų dėmesį kiekvienam vaikui. Čia itin vertinama aukšta kvalifikacija, nuolatinis mokytojų tobulėjimas ir mokymasis visą gyvenimą. Jaučiamas glaudus bendruomenės bendradarbiavimas, moderni infrastruktūra ir įkvepianti, saugi mokymosi aplinka.

Ši patirtis mus giliai įkvėpė ir sustiprino norą savo darželyje puoselėti tokią IB bendruomenę, kuri su empatija, pagarba ir atsakomybe lydi kiekvieną vaiką jo augimo kelyje. Bendruomenę, kurioje padedama atrasti asmenines stiprybes, auginamas pasitikėjimas savimi ir įkvepiama tapti kūrybingais, sąmoningais, smalsiais bei drąsiai ateities iššūkius pasitinkančiais žmonėmis.

Mažų vaikų informacinių technologijų naudojimas

Psichologė Ernesta

Rekomendacijos tėvams ir specialistams

Mažų, ikimokyklinio amžiaus, vaikų naudojimasis informacinėmis technologijomis ar elektroninių medijų prietaisais išaugo ir tokia tendencija stebima nepriklausomai nuo šeimos socioekonominio statuso. Ilgesnis mažų vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, pvz. trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų problemomis. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. R. Jusienės atlikus tyrimą apie pusantrų-penkerių metų amžiaus vaikų naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis ir sąsajas su vaikų sveikata bei raida, pateikia rekomendacijas specialistams ir tėvams.

Riboti vaikų buvimo prie ekranų laiką iki vienos valandos per dieną, ypač laisvadieniais:

• Reikšmingai didesnei fizinės sveikatos problemų bei elgesio ir emocijų sunkumų raiškai atsirasti svarbi 1-2 val. (ir ilgesnė) buvimo prie ekranų trukmė. Atitinkamai, didžiausią dėmesį reikia skirti vaikų buvimo prie IT prietaisų trukmės stebėsenai: saugus laikas 1,5-2 metų amžiaus vaikams yra 30 min, 3-5 metų vaikams – 1 val. per dieną. Ypač buvimo prie IT prietaisų laiką stebėti reikėtų laisvadieniais, kuomet dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų stipriai viršija rekomenduojamą naudojimosi IT prietaisais trukmę. 
• Prie ekranų leidžiamas laikas siejasi su mažesniais ikimokyklinio amžiaus (ypač jaunesnių nei 5 metų) vaikų smulkiosios ir stambiosios motorikos gebėjimais, todėl rekomenduojama riboti vaikų pasyviai prie ekranų leidžiamą laiką bei naudojimąsi IT prietaisais bei atitinkamai sudaryti sąlygas pakankamai užsiimti aktyvia fizine veikla ir žaisti trimatėje erdvėje. 
• Ikimokyklinio amžiaus (4-5 metų) vaikų, kurie daugiau laiko leidžia prie išmaniųjų telefonų (ir bendrai prie ekranų), mažesni vizualiniai motoriniai bei regimosios atminties gebėjimai. Šie gebėjimai reikšmingi mokyklinei sėkmei, todėl labai svarbu laikytis rekomenduojamos buvimo prie ekranų laiko trukmės, o taip pat sudaryti vaikams galimybę lavinti gebėjimus atliekant kitas veiklas: piešiant, konstruojant, lipdant, žaidžiant kamuoliu, ką ypatingai riboja naudojimasis išmaniais ir kitais ekranais.

Gamta, kur susipina mokslas

Mokytoja metodininkė Daiva ir mokytoja Kamilė

Vaikai pasaulį pažįsta per pojūčius, patirtį ir natūralų smalsumą. Gamta tampa viena svarbiausių erdvių, kurioje trejų metų vaikai ne tik žaidžia, bet ir pradeda suvokti pirmuosius mokslinius dėsningumus. Būtent čia, gamtoje – susipina mokslas, tyrinėjimas ir vaikiškas atradimo džiaugsmas. Tai pirmoji mūsų laboratorija!

Trejų metų vaikams mokslas nėra sudėtingos sąvokos ar formulės. Jiems mokslas prasideda nuo klausimų: kodėl lyja? kas čia? kodėl lapai krenta? kas gyvena po akmeniu? kodėl medžiai be lapų? Stebėdami aplinką, vaikai mokosi lyginti, tyrinėti ir pastebėti pokyčius. Paprasti kasdieniai reiškiniai: vanduo, smėlis, augalai, oras, visa tai tampa pirmąja vaikų laboratorija.

Ugdymo veiklose gamta įtraukiama per patirtis: vandens pylimą, lašinimą, liejimą (kiekio, svorio, priežasties–pasekmės suvokimas), smėlio ir žemių lietimą (tekstūrų ir formų pažinimas), augalų sodinimą ir laistymą (atsakomybės, laiko tėkmės suvokimas), metų laikų stebėjimą (pokyčių pastebėjimas).

Tokios veiklos padeda vaikams natūraliai formuoti pažintinius gebėjimus, lavina smulkiąją motoriką, kalbą bei stiprina emocinį ryšį su aplinka.

O koks yra pedagogo vaidmuo? Dirbant su vaikais pedagogo vaidmuo – ne pateikti atsakymus, o skatinti stebėti, klausti ir eksperimentuoti. Tokie paprasti klausimai kaip: „Kaip manai, kas nutiks, jei…?“, „Ką matai?“, „Kuo tai panašu, kuo skiriasi?“, padeda vaikams mąstyti, reikšti mintis ir jaustis atradėjais. Tyrinėdami gamtą, vaikai mokosi ja rūpintis ir ją saugoti. Šie pirmieji patyrimai formuoja atsakingą požiūrį į gamtą bei mus supantį pasaulį ir ugdo ekologinį sąmoningumą nuo pat mažens.

Taisyklės ir ribos

Psichologė Ernesta

Taisyklės ir ribos yra būtinos!

Vaikus supantis pasaulis yra labai platus. Kartais jiems sunku suprasti, kas vyksta. Jiems reikia daug išmokti, o tam kad išmoktų, reikalingas suaugusiųjų vadovavimas ir palaikymas. Kai vaikams aiškinate, kam jūs pritariate ir kam nepritariate, jie sužino, kas yra svarbu gyvenime. Kai nustatote aiškias taisykles ir ribas, vaikai žino, ko iš jų yra tikimasi. Tai leidžia vaikams jaustis saugiai ir užtikrintai.

Vaiko protestas

Daugeliui tėvų yra sunku taikyti taisykles ir ko nors neleisti vaikui dėl protesto. Pavyzdžiui, vaikai gali rodyti pyktį ar pradėti „kaulyti “ norimo dalyko. Vaikams reikalingos ribos, todėl nepasiduokite spaudimui, kurį kartais vaikai naudoja norėdami jus paveikti. Jei nusileisite, kitą kartą bus dar sunkiau priversti vaiką paklusti.

Kiekvienas vaikas yra skirtingas

Vienam vaikui reikia daugiau draudimų negu kitam. Tai priklauso nuo vaiko charakterio ir vaiko gyvenimo situacijos. Ribas ir taisykles nustato tėvai, atsižvelgdami į vaiko galimybes ir poreikius. Ketverių metų vaikas gali atsiminti taisykles, tačiau ne visuomet supranta kodėl kažkas yra neleidžiama. Dauguma šešerių metų ir vyresnių vaikų skiria teisingus dalykus nuo neteisingų, tad galite leisti vaikui dalyvauti nustatant taisykles. Taip jam (jai) bus lengviau taisyklių laikytis.

Kokios taisyklės yra geros?

„Pasaulis – biblioteka, o bibliotekoje – visas pasaulis“

Priešmokyklinės grupės mokytojos metodininkės Rasa ir Gertrūda

Šiuolaikiniame informacijos amžiuje pasaulis vis dažniau suvokiamas kaip milžiniška, beribė biblioteka. Kiekviena šalis, kultūra, žmogus ar istorinis įvykis tampa savotiška knyga, kurią galima skaityti, analizuoti ir interpretuoti. Ši metafora atskleidžia ne tik žinių gausą, bet ir žmogaus pastangas suprasti aplinkinį pasaulį per sukauptą patirtį.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasaulis yra biblioteka, tačiau galima teigti ir priešingai, bibliotekoje telpa visas pasaulis. Joje saugomi ne tik faktai ar dokumentai, bet ir skirtingų epochų žmonių gyvenimai, pasaulėžiūros, idėjos bei fantazijos. Biblioteka tampa erdve, kurioje susitinka praeitis, dabartis ir net numanoma ateitis.

Ši metafora pabrėžia žmonijos žinių tęstinumą. Nuo seniausių laikų žmonės siekė išsaugoti informaciją: iš pradžių žodžiu, vėliau raštu, o šiandien tai skaitmeniniu formatu. Kiekviena karta palieka savąjį pėdsaką, tarsi naują knygą bendroje žmonijos bibliotekoje, kurią skaitys ateities kartos.

Šiuolaikinės bibliotekos nebėra vien knygų saugyklos. Jos tapo gyvais kultūros ir informacijos centrais, jungiančiais literatūrą, mokslą, meną, technologijas ir žmonių patirtis. Čia pasaulis atsiveria ne per fizines keliones, o per žodį, vaizdą, garsą ir idėjas.

Augant informacijos kiekiui, bibliotekos vaidmuo šiandienos visuomenėje tampa ypač svarbus. Ji padeda atsirinkti patikimą informaciją, ugdo kritinį mąstymą ir suteikia galimybę mokytis visą gyvenimą. Todėl biblioteka yra ne tik žinių saugykla, bet ir svarbus orientyras žmogui, siekiančiam suprasti pasaulį ir savo vietą jame.

Mūsų įstaigoje knyga ir biblioteka yra natūrali kasdienio gyvenimo dalis. Kiekviena grupė turi savo mažą bibliotekėlę, jaukias knygų erdves galima rasti darželio koridoriuose, o lauko bibliotekėlės ypač traukia vaikus ir yra noriai lankomos. Šios erdvės ne tik kviečia skaityti, bet ir kuria bendruomeniškumo jausmą: biblioteka tampa vieta pokalbiams, bendriems susitikimams, renginiams, parodoms ir kūrybai. Čia susitinka skirtingos patirtys ir kartos, o tai praturtina visų žinių mainus.

Pilnas tekstas: „Pasaulis – biblioteka, o bibliotekoje – visas pasaulis“

Pozityvus bendravimas

Socialinė pedagogė Ingrida

Bendravimas yra vienas svarbiausių tėvų ir vaikų santykių formavimo veiksnių. Tėvų bendravimo su vaiku pobūdis daro reikšmingą įtaką tarpusavio santykių kokybei bei vaiko asmenybės raidai. Per kasdienę komunikaciją vaikas formuoja suvokimą apie tėvų požiūrį į jį, savo vertę ir vietą šeimoje.

Pozityvus bendravimas laikomas esminiu pozityvios tėvystės komponentu. Abipusė, pagarbi ir palaikanti komunikacija prisideda prie vaiko savigarbos, pasitikėjimo savimi ir emocinio saugumo stiprinimo. Tėvų vartojami žodžiai ir jų raiškos forma yra reikšminga ugdomoji priemonė, padedanti vaikui internalizuoti teigiamą savęs vertinimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, patiriantys nuoseklų emocinį palaikymą ir girdintys teigiamus tėvų vertinimus, pasižymi aukštesne saviverte bei geresniais socialiniais gebėjimais.