Berlyno žemės ikimokyklinis ugdymas

BeKi programoje ypatingas dėmesys skiriamas atviros ugdymosi aplinkos kūrimui, kurioje vaikas jaučiasi laisvas rinktis – veiklas, žaidimus ir bendraminčius. Ši pasirinkimo laisvė nėra atsitiktinė: ji suteikia vaikui pasitikėjimo savimi, leidžia patirti atsakomybę ir augti savu tempu, per asmeninę, prasmingą patirtį. Tokia aplinka skatina vaiko vidinę motyvaciją ir padeda jam formuotis kaip aktyviam savo ugdymosi dalyviui.

Žaidimas BeKi programoje suvokiamas ne kaip laiko užpildymas, o kaip esminė vaiko veikla ir natūraliausias mokymosi būdas. Žaisdamas vaikas pažįsta pasaulį, eksperimentuoja, tyrinėja ir atranda, kartu natūraliai įgydamas žinių, ugdydamas gebėjimus bei stiprindamas savo socialinius ir emocinius įgūdžius. Per žaidimą vaikas mokosi suprasti save, kitus ir aplinkinį pasaulį, kurdamas tvirtą pagrindą tolesnei raidai.

Didelę reikšmę BeKi programoje turi ryšys su gamta. Vaikai mokosi ne iš pasakojimų ar teorinių paaiškinimų, o per tiesioginį patyrimą: stebėdami, liesdami, tyrinėdami ir būdami gamtoje. Gamta tampa gyva ugdymo erdve, skatinančia smalsumą, ekologinį sąmoningumą ir pagarbą aplinkai, kartu padedančia vaikams augti harmoningai ir jaustis pasaulio dalimi.

Svarbi ugdymo dalis yra kūryba ir fizinis aktyvumas. Vaikai nuo pat mažens skatinami judėti, ypač lauko erdvėse, patirti judėjimo džiaugsmą, stiprinti savo kūną ir pasitikėjimą juo. Kūrybinės veiklos suteikia galimybę laisvai išreikšti jausmus, mintis ir patirtis, atrasti savitus saviraiškos būdus bei ugdyti vaizduotę ir vidinę laisvę.

Ypatingas dėmesys skiriamas sveikai ir visavertei mitybai. Maistas ruošiamas vietoje, vadovaujantis Vokietijos mitybos draugijos rekomendacijomis, siūlant vaikams įvairų, sezoninį ir subalansuotą maistą. Tai suvokiama ne tik kaip fizinės sveikatos palaikymas, bet ir kaip kasdienė rūpesčio vaiku, jo gerove ir poreikiais išraiška.

BeKi programoje itin svarbi daugiakalbystė ir įtrauktis. Gerbiama kiekvieno vaiko šeimos kalba, kultūra ir tradicijos, o įvairovė laikoma bendruomenę stiprinančia vertybe. Kultūrinė empatija padeda vaikams jaustis saugiems, išgirstiems ir priimtiems tokiems, kokie jie yra, kartu skatinant drąsiai tyrinėti, atrasti ir kurti bendrą daugiakultūrį pasaulį.

Aktualiausia ugdymo dalis – bendradarbiavimas su šeima. Tėvai kviečiami aktyviai dalyvauti ugdymo procese, refleksijose, susitikimuose ir bendrose veiklose, kurios padeda geriau pažinti vaiką ir kartu kurti jam palankią aplinką augti. Aktyviai skatinama savanorystė, stiprinanti bendruomeniškumą ir pasitikėjimą, leidžianti augti kartu: vaikui, šeimai ir ugdymo įstaigai.

Šioje sistemoje ugdymo kokybė suvokiama ne kaip kontrolė, bet kaip bendras refleksijos, dialogo ir nuolatinio augimo procesas. Vidinis vertinimas (įsivertinimas) ir išorinis vertinimas veikia kaip palaikantys instrumentai, suteikiantys įstaigoms galimybę sustoti, įsiklausyti į save ir sąmoningai judėti pirmyn. Pasitikėjimas laikomas būtina sąlyga kokybės tobulinimui, nes tik pasitikėjimo aplinkoje vertinimas tampa prasmingas, stiprinantis ir motyvuojantis.

Moksliniai BeKi tyrimai suteikė visai sistemai tvirtą teorinį pagrindą ir atskleidė, jog ugdymo kokybė kuriama nuosekliai, į procesą įtraukiant visus dalyvius, nuo švietimo politikos formuotojų iki kiekvieno pedagogo kasdienėje praktikoje.

Ši teorinė pažintis su Berlyno ikimokyklinio ugdymo kokybės sistema, remiantis Berlyno ugdymo programa (BBP), leido nuosekliau pažvelgti į ugdymo procesą per praktinius pavyzdžius, apsilankant  skirtingose Berlyno ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Bendraujant su žmonėmis, buvo suteikta galimybę geriau suprasti jų požiūrį į ugdymą ir „pajausti“ ugdymo sistemą.

Vizitai į skirtingas ikimokyklinio ugdymo įstaigas atskleidė, kad Berlyno sistema yra grindžiama pagarba vaikui, pasitikėjimu ugdymo bendruomene ir nuolatiniu mokymusi. Kiekviena įstaiga turėjo savitą ugdymo kryptį, tačiau visas jas jungė bendras siekis, sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje, priimančioje ir jo individualumą gerbiančioje aplinkoje.

Kneipp-Kita (Kindertagesstätte) įstaigoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas holistiniam vaiko ugdymui – kūno, emocijų ir vidinės savijautos darnai, vadovaujantis Kneipo metodikos principais. Tai jautriai priminė, jog ugdymas prasideda nuo vaiko geros savijautos: nuo to, kaip jis jaučiasi savo kūne, kaip patiria savo emocijas ir kasdienę aplinką. Atrodė, kad čia kasdienybėje svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir sukurti erdvę, kurioje vaikas gali jaustis saugus, priimtas ir gerai pažįstantis save. Tokia patirtis priminė, jog ugdymo pagrindą sudaro paprasti, bet itin žmogiški dalykai: dėmesys, rūpestis ir buvimas šalia.

Fröbel Kindertagesstätte „Traumzauberbaum“ daugiakalbystė buvo suvokiama ne kaip iššūkis ar kliūtis, bet kaip natūrali ir vertinga vaiko tapatybės dalis, stiprybė, natūraliai integruota į kasdienį ugdymą bei praturtinanti visą bendruomenę. Buvo ypač gražu stebėti, kaip skirtingos vaikų kalbos ir kultūrinės patirtys ne skiria, o jungia, kuria atvirą, palaikančią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali drąsiai atsinešti savo pasaulį ir būti matomas toks, koks yra.

Humanistische Kindertagesstätte „Bahrfeldtstrasse“ aplinka labai aiškiai atskleidė, kokią didelę reikšmę turi įtrauki, pagarbi ir emociškai saugi erdvė kiekvienam vaikui. Čia vaiko teisės, apsauga ir įtrauktis nėra suvokiamos kaip formalūs reikalavimai, jos gyvai juntamos kasdienėje praktikoje: priimamuose sprendimuose, bendravimo tone, jautriame suaugusiųjų buvime šalia vaiko. Šiame darželyje vaikams sudaromos sąlygos laisvai kurti, mokytis per žaidimą, pamažu prisiimti atsakomybę ir augti savu tempu, jaučiant pasitikėjimą savimi ir aplinka. Visa veikla grindžiama vaikams palankios raidos, aktyvaus vaikų dalyvavimo bei rezonanso principais, taip pat nuoseklia įtrauktimi ir tvirtu vaikų apsaugos pagrindu.

Patirtis Kindertagesstätte „Regenbogen“ dar labiau sustiprino supratimą, kad kokybiško ugdymo pamatas yra nuoširdus, individualus požiūris į vaiką toks, kuriame kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir priimamas. Čia individualumas nėra suvokiamas kaip papildoma pedagogų užduotis, bet kaip natūrali kasdienio bendravimo ir buvimo su vaiku dalis. Vaikas laikomas savarankiška, aktyvia asmenybe, kuri vystosi unikaliu tempu ir kryptimi, turėdama savitus gebėjimus, vidinius išteklius, pomėgius ir talentus. Vaikas čia suvokiamas kaip savo raidos „architektas“, per savarankišką tyrinėjimą, patyrimą ir kūrybą aktyviai kuriantis savo pasaulį ir santykį su aplinka.

Naujos mintys, patirtys ir įkvėpimas grįžo į darželį. Ši kelionė man buvo tylus priminimas, kad kasdienis darbas su vaikais turi tikrą prasmę. O patirtis, dar labiau sustiprino suvokimą, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas prasideda nuo žmogiško ryšio, pasitikėjimo ir nuoširdaus rūpesčio vaiku, o programos, struktūros ir vertinimo sistemos įgauna prasmę tik tuomet, kai jos padeda šiam ryšiui augti ir stiprėti.

Kartais užtenka ne daugiau, o giliau, prasmingiau, daugiau iš širdies: skatinti vaikų laisvę rinktis, žaisti ir tyrinėti bei kviesti mus visus atvirai augti, mokytis ir tobulėti tarptautinėje bendruomenėje.