Gandro diena (arba Gandrinės, Blovieščiai)

Lietuvių liaudies šventė, vyko kovo 25 dieną, skirta paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves. Vaikams tądien buvo sakoma, kad atskrisdami iš savo tolimosios kelionės, gandrai parneša pavasarį, nes ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.

Senoliai tikėjo, jei pavasarį gandrą pirmą kartą pamatytai skrendantį, – džiaugdavosi, kad visus metų darbus spėriai nudirbs, gal tik šeimininkės molinių puodų gali nemažai sudaužyti. Jei tupintį, – tada vangiai darbai eisis. Dar tikėdavo, kad geriau gandrą pamatyti dešinėje pusėje, „tiesia akimi“ – sėkmingų metų ženklas.

Tačiau dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pamato vaikai. Darželyje, kiek džiaugsmo! Vaikai šoko, dainavo, mikliai kulvirsčia – „šakardu“ persiverstė, nepiktai paerzino draugus: „Starkau Jonai, kogaga! Tavo pati ragana! Man bandelės nekepė, Kad ir kepė – nedavė, Po tilteliu paslėpė“ ir gaudė varles: „Lietus, lietus lyja lyja, gandras varles ryja, ryja. Kur didesnės – į terbikę, kur mažesnės – į gerklikę“.

Nuotraukos viešinamos tėvų (globėjų) sutikimu.